Kijik Koba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kijik Koba
Киик-Коба
Пещера Киик-коба.JPG
Urvo viduje

Kijik Koba
Koordinatės: 44°58′0″ š. pl. 34°31′0″ r. ilg. / 44.96667°š. pl. 34.51667°r. ilg. / 44.96667; 34.51667Koordinatės: 44°58′0″ š. pl. 34°31′0″ r. ilg. / 44.96667°š. pl. 34.51667°r. ilg. / 44.96667; 34.51667
Regionas: Krymas
Istorija
Pastatytas: 200 tūkst. m. pr. m. e.
Sugriautas: 50 tūkst. m. pr. m. e.
Laikotarpis: paleolitas
Tauta: neandartaliečiai (Mustjė kultūra)
Informacija
Tirtas: 19241926 m.

Kijik Koba (rus. Киик-Коба) – urvas ir jame aptikta paleolito stovyklavietė Kryme, 25 km į rytus nuo Simferopolio, Zujos dešiniajame krante. Urvas 16 m pločio, 9 m ilgio, 7 m aukščio.

Seniausias kultūrinis sluoksnis datuojamas 200–80 tūkst. metų pr. m. e. Jame rasta mažų titnaginių dirbinių (iš abiejų pusių apdirbtų kirtiklių, smailių), gyvūnų (didžiojo elnio, laukinio arklio , asilo) kaulų liekanų. Viršutinis, vėlyvesnis kultūrinis sluoksnis datuojamas 80–50 tūkst. metų pr. m. e. Jame rasta titnaginių antgalių, gremžtukų, kirstukų ir įvairių gyvūnų (mamuto, plaukuotojo raganosio, laukinio arklio, bizono, tauriojo, didžiojo, šiaurinio elnių) kaulų liekanų. Abiejų sluoksnių radiniai priskiriami Mustjė kultūrai. Ant urvo dugno aptikti kūdikio griaučiai, greta jo, duobėje, rasta neandertaliečio griaučių liekanų (moters dešiniųjų blauzdikaulių, pėdų ir plaštakų kaulų, dantų).[1]

Kijik Kobą 19241926 m. tyrinėjo Glebas Bonč-Osmolovskis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kijik Koba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006