Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°07′29″š. pl. 25°04′48″r. ilg. / 55.1246°š. pl. 25.0800°r. ilg.
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2008 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Širvintų |
| Savivaldybė | Širvintų rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Kiaukliai |
| Adresas | Bažnyčios g. 44 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 2000 m. |
| Stilius | modernizmas |
| Klebonas | Antanas Jasionis (2025) |
| |
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, pietrytiniame Kiauklių ežero krante, prie kelio 4311 Šešuolėliai II–Kiaukliai .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiaukliuose XVI a. antrojoje pusėje buvo palivarkas, kuris priklausė Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui. 1758 m. vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku.
1817 m. senoji bažnyčia buvo perstatyta. 1831 m. Kiauklių bažnyčia tapo filija. 1858 m. jai pakeisti sienojai. 1869 m. iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama“, kad bažnyčia nereikalinga. 1871 m. liepos 3 d. vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido. 1872 m. sausio 20 d. įsaku maldos namai grąžinti. Kiauklių bažnyčios gynimas sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą.
1906 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas (autorius – Tomas Tišeckis). 1909 m. pradžioje komisija priėmė pastatytą bažnyčią, joje leista rengti pamaldas. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941 m. raudonarmiečiai, bėgdami nuo vokiečių, bažnyčią padegė. Liko tik akmeniniai pamatai. Okupacijos metais tarybų valdžia leidimo naujos bažnyčios statyboms nedavė. Vietos gyventojai maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje (globos namuose).
2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 57