Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Koordinatės: 55°07′29″š. pl. 25°04′48″r. ilg. / 55.124588°š. pl. 25.080002°r. ilg. / 55.124588; 25.080002
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

55°07′29″š. pl. 25°04′48″r. ilg. / 55.124588°š. pl. 25.080002°r. ilg. / 55.124588; 25.080002

Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Širvintų
Savivaldybė Širvintų rajonas
Gyvenvietė Kiaukliai
Adresas Bažnyčios g. 44
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 2000 m.

Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie kelio  4311  Šešuolėliai IIKiaukliai .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaukliuose XVI a. antrojoje pusėje buvo palivarkas, kuris priklausė Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui 1758 m. vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku.

1817 m. senoji bažnyčia buvo perstatyta. 1858 m. jai pakeisti sienojai. 1831 m. Kiauklių bažnyčia tapo filija. 1869 m. iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama“, kad bažnyčia nereikalinga. 1871 m. liepos 3 d. vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido. 1872 m. sausio 20 d. įsaku maldos namai grąžinti. Kiauklių bažnyčios gynimas sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą.

1906 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas (autorius - Tomas Tišeckis). 1909 m. pradžioje komisija priėmė pastatytą bažnyčią, joje leista rengti pamaldas. 19121914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikinieji maldos namai iki bažnyčios atstatymo 2000 m.

1941 m. raudonarmiečiai, bėgdami nuo vokiečių, bažnyčią padegė. Liko tik akmeniniai pamatai. Okupacijos metais tarybų valdžia leidimo naujos bažnyčios statyboms nedavė. Vietos gyventojai maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje (globos namuose).

2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.