Pereiti prie turinio

Keivai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keivų reginys

Keivai (rus. Кейвы) – kalvagūbris Rusijos šiaurės vakaruose, Murmansko srityje, Kolos pusiasalyje, į rytus nuo Umbo ežero. Ilgis apie 200 km.[1] Didžiausias aukštis 398 m (Jagelurtos kalnas). Susidaręs iš kianitinių ir žėručio skalūnų (vietomis yra pegmatitinių intruzijų).

Gilūs slėniai ir tarpekliai skaido Keivus į atskirus masyvus. Daugiametis įšalas. Vyrauja tundra, šlaitai apaugę kerpėmis. Šiaurinių elnių ganyklos.

Yra granato (almandino), kianito, staurolito telkinių (vieni didžiausių pasaulyje). Amazonito, kvarco, žėručių bei ličio, berilio ir retųjų metalų (cezio, itrio) rūdų gavyba.[2]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 204
  2. Keivai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006