Kazys Januta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazys Januta
Gimė: 1912 m. vasario 14 d.
Stripiniai, Ylakių valsčius
Mirė: 2006 m. rugpjūčio 15 d. (94 metai)
San Franciskas, Kalifornija
Tėvas: Petras Januta
Motina: Kazimiera Petrauskaitė-Janutienė
Sutuoktinis(-ė): Petronėlė Orintaitė
Vaikai:

Donatas Januta

Veikla: teisininkas, žurnalistas
Alma mater: 1939 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Kazys Januta (1912 m. vasario 14 d. Stripiniuose, Ylakių valsčius2006 m. rugpjūčio 15 d. San Franciske, Kalifornija) – Lietuvos teisininkas, žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje augo šeši vaikai. Mokėsi Ylakiuose, Mažeikų gimnazijoje. 1928 m. moksleivių šaulių būrio valdybos narys, 1929 m. pirmininkas. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisės mokslus. 19321934 m. buvo žemaičių studentų korporacijos „Samogitia“ pirmininkas.

19361937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir liko joje atsargos leitenantu, vėliau dirbo teismo tardytoju Vilniuje ir Vilkaviškyje.

1939 m. susituokė su pedagoge literate Petronėle Orintaite (1905-1999). 1941 m. jis, žmona ir tik gimęs sūnus išvengė trėmimo į Sibirą, nes tą naktį, kai Vilniuje NKVD atėjo jų ieškoti, bute šeimos nerado. Visi kiti K. Janutos šeimos nariai – per 10 žmonių – atsidūrė Sibire.

1944 m. Raudonajai armijai vėl artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vokietiją. 19481949 m., lietuvių karo pabėgėlių stovykloje redagavo ir leido biuletenį „Dienos žinios“. Gyveno Augsburge, 1948 m. baigė linotipininkų kursus.

1949 m. su šeima persikėlė į JAV, Čikagą, dirbo „Naujienų“ spaustuvėje raidžių rinkėju. Vėliau, baigęs braižytojų kursus, dirbo firmoje, gaminančioje elektronines kontrolės priemones JAV karo laivynui. Čia jis gavo elektronikos konstruktoriaus profesinį pažymėjimą. 1959 m. persikėlė į Los Andželą, po žmonos mirties, 2006 m. pavasarį apsigyveno pas sūnų San Francisko apylinkėje. [1]

Palaidotas Ylakių kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje, rašė „Policijos žurnale“. Pasirašinėjo J. Klauseikio ir kt. slapyvardžiais. Amerikoje rašė straipsnius „Naujienoms“, „Dirvai“ ir kt. laikraščiams bei leidiniams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]