Kazimieras Semenavičius

Kazimieras Semenavičius
Semenavičiai
Kazimiero Semenavičiaus herbas (Ostoja)
Gimė	1600 m. balandžio 18 d. Dapšiai
Mirė	1651 m. (~51 metai)
Vikiteka	Kazimieras Semenavičius

Kazimieras Semenavičius (kartais Simonavičius, lenk. Kazimierz Siemienowicz, lot. Casimirus Siemienowicz; apie 1600 m. balandžio 18 d. – apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas, geriausiai žinomas dėl traktato „Didysis artilerijos menas“.

Biografija

Kazimieras Semenavičius gimė Raseinių krašte (baltarusių istorikai tvirtina jį gimus Vitebske). Pats apie save traktate „Didysis artilerijos menas“ parašė, kad jis – Lietuvos bajoras. Studijavo Vilniaus universitete, kuriame 1651 m. birželio 19 d. įgavo magistro laipsnį. Taip pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.

Apie 1645 m. Vladislovas Vaza skyrė lėšų gilinti žinioms Nyderlanduose, kur Kazimieras Semenavičius dalyvavo tvirtovių kautynėse, susipažino su artilerijos bei karybos naujovėmis. 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, o 1648 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, kur buvo paskirtas vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju.

Paskutinės žinios apie Kazimierą Semenavičių yra iš 1651 m. Tais metais jis pasirašė dedikaciją savo veikalo prancūziškame leidime. Manoma, kad tais metais jis mirė, tačiau nežinoma kada ir kur.

Be traktato „Didysis artilerijos meno“ Kazimieras Semenavičius taip pat parašė veikalą apie geometriją ir kartografiją. Šio darbo rankraštis yra saugomas Londone.

Didysis artilerijos menas

• 
  Titulinis puslapis
• 
• 
  Iliustracijos
• 

1648 m. Semenavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Veikalą sudarė 5 skyriai (viso 305 puslapiai teksto ir 206 iliustracijos, brėžiniai):

„Didžiojo artilerijos meno“ frontispisas (1650 m.)

• 1 skyrius skirtas patrankų kalibrui, jų konstrukcijai ir pritaikymui

• 2 skyriuje nagrinėjama parako ir kitų artilerijoje naudojamų medžiagų technologijos
• 3 skyrius „Apie raketas“ – novatoriškiausias ir vertingiausias, aprašantis svarbiausius atradimus – raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją (nuosekliojo jungimo daugiapakopę raketą). Aprašoma daugiau kaip 20 paraku užtaisomų raketų pavyzdžių, jų gamyba ir savybės. Svarbu yra tai, kad Kazimieras Semenavičius aprašymuose viską grindė matematiniais skaičiavimais ir fizikos dėsniais
• 4 ir 5 skyriai, kuriuose apibendrinti karui ir pramogai skirtos pirotechnikos laimėjimai

Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, teoriją mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas. 1963 m. knyga išleista lenkų kalba. 2018 m. veikalą į lietuvių kalbą išvertė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, vertėjas Sigitas Lūžys.

Lietuvoje yra tik keli K. Semenavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Trakų istorijos muziejuje (leista Londone J. Tonson leidykloje 1729 m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.

Įamžinimas

• 
  50 litų sidabrinė moneta skirta paminėti „Didžiojo artilerijos meno“ 350-ąsias metines
• 
• 
  1994 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas K. Semenavičiaus išrastoms raketoms

Nuorodos

• Artis magnae artilleriae pars prima – pilna suskaitmeninta knyga iš Vrublevskių bibliotekos kolekcijos [1]
• Knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijos Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.