Kazimieras Kepežinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazimieras Kepežinskas (g. 1937 m. sausio 10 d. Pribonyse, Onuškio valsčius) – Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. baigęs Maskvos universitetą iki 1962 m. jame dirbo. 19621992 m. dirbo Novosibirsko (Rusija) geologijos ir geofizikos institute, 19922000 m. – Lietuvos geologijos institute. 1976 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimų sritys – Lietuvos ir Baltijos regiono Žemės plutos raida, Baltijos jūros kilmė, Lietuvos vakarinės dalies geoterminių anomalijų prigimtis, Varėnos geležies rūdos telkinių genezė.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Chloritų statistinė analizė ir paragenetiniai tipai, 1965 m., rusų k.
  • Epirfoto grupės mineralų statistinė analizė ir paragenetiniai tipai, su V. Chlestovu, 1971 m., rusų k.
  • Slėgio svyravimas metapelitų vidutinės temperatūros metamorfizmo metu, 1973 m., anglų k.
  • Vidutinių temperatūrų metapelitų petrogenetinė diagrama ir subfacija, 1976 m., anglų k.
  • Vidutinių temperatūrų metapelitų paragenetinė analizė ir petrochemija, 1977 m., rusų k.
  • Pietryčių Baltijos regiono magminių uolienų raida, 2001 m., anglų k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasKazimieras Kepežinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.