Kazimieras Kepežinskas
Kazimieras Kepežinskas (1937 m. sausio 10 d. Pribonyse, Onuškio valsčiuje – 2016 m. gruodžio 29 d. Druskininkuose[1]) – Lietuvos geologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960 m. baigęs Maskvos universitetą iki 1962 m. jame dirbo. 1962–1992 m. dirbo Novosibirsko (Rusija) geologijos ir geofizikos institute, 1992–2000 m. – Lietuvos geologijos institute. 1976 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrimų sritys – Lietuvos ir Baltijos regiono Žemės plutos raida, Baltijos jūros kilmė, Lietuvos vakarinės dalies geoterminių anomalijų prigimtis, Varėnos geležies rūdos telkinių genezė.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Chloritų statistinė analizė ir paragenetiniai tipai, 1965 m., rusų k.
- Epirfoto grupės mineralų statistinė analizė ir paragenetiniai tipai, su V. Chlestovu, 1971 m., rusų k.
- Slėgio svyravimas metapelitų vidutinės temperatūros metamorfizmo metu, 1973 m., anglų k.
- Vidutinių temperatūrų metapelitų petrogenetinė diagrama ir subfacija, 1976 m., anglų k.
- Vidutinių temperatūrų metapelitų paragenetinė analizė ir petrochemija, 1977 m., rusų k.
- Pietryčių Baltijos regiono magminių uolienų raida, 2001 m., anglų k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Gaigalas. Kazimieras Kepežinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2024-02-02.
- ↑ Algirdas Gaigalas. Kazimieras Kepežinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.