Katyčiai

Apie kaimą Šilalės rajone žr. Katyčiai (Šilalė).

Katyčiai

55°17′20″š. pl. 21°49′41″r. ilg. / 55.289°š. pl. 21.828°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė

Seniūnija

Katyčių seniūnija

Gyventojų

737

Vikiteka

Katyčiai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Katýčiai
Kilmininkas:	Katýčių
Naudininkas:	Katýčiams
Galininkas:	Katýčius
Įnagininkas:	Katýčiais
Vietininkas:	Katýčiuose

Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, abipus Šyšos upės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir evangelikų liuteronų parapijos centras.

Yra Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), vaikų darželis (nuo 1947 m.), biblioteka, medicinos punktas, vaistinė, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas.

Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai:

Miestelio centrinė dalis,
Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1734 m.,
gyvenamas namas, XIX a. pab. – XX a. pr.
sandėlis, XIX a. 2-oji pusė
prekybos eilės, XIX a. pab. – XX a. pr.
vandens malūnas, 1926 m.

Ilgą laiką buvo manoma, kad į vakarus nuo Katyčių yra XVII a.–XVIII a. karinių įtvirtinimų pylimas, tačiau naujausi objekto žvalgymai parodė, kad tai buvęs ledynmečio darinys – ozas.

Istorija

Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. 1451–1485 m. Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila įkūrė dvarą. 1533 m. Prūsijos kunigaikštystė užgrobė Katyčių kaimo žemes, kadangi Ldk Žygimantas Senasis priėmė vasalo priesaiką iš Prūsijos kunigaikščio, sūnėno Albrechto Brandenburgiečio, kuriam perleido dalį Žemaitijos su Katyčiais. ^[1] Nors nuo 1525 m. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, o Lenkijos karalius Žygimantas Senasis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 m. atiteko Prūsijai. 1555–1939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t. t.

1568 m. pastatyta pilis, apie 1574 m. – Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pr. ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 m. sudarė 80 proc. Katyčių gyventojų. 1734 m. pastatyta nauja Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Nuo 1891 m. Katyčiuose prekiauta lietuviškomis knygomis

1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. 1911 m. įkurta lietuvių jaunimo kultūros draugija Vainikas, turėjo 145 narius, biblioteką. 1915–1919 m. čia kunigavo Vilius Gaigalaitis. 1922 m. pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. 1923 m. Katyčiai atiteko Lietuvai.

Nepriklausomybės metais veikė draugija Santara, Katyčių giedotojų draugija, apie 1926 m. pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją, buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių.

1950–1992 m. paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Bažnyčia 1955 m. sovietinės valdžios nacionalizuota, paversta kultūros namais, 1991 m. tikinčiųjų bendruomenė ją atgavo. ^{[reikalingas šaltinis]}

2011 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-835 patvirtino Katyčių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1451–1485 m.	Jurbarko seniūnija
1818–1920 m.	Katyčių valsčiaus centras	Tilžės apskritis
1923–1939 m.		Pagėgių apskritis
1939–1945 m.			Gumbinės apygarda
1945–1950 m.
1950–1953 m.	Katyčių apylinkės centras	Pagėgių rajonas	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.		Pagėgių rajonas
1962–1977 m.		Šilutės rajonas
1977–1995 m.	Usėnų apylinkė	Šilutės rajonas
1995–	Katyčių seniūnijos centras	Šilutės rajono savivaldybė	Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2001 m.

1905 m.

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.^[2]

1970 m.^sur.

1977 m.^[3]

1979 m.^sur.

1985 m.^[4]

1997 m.

2001 m.^sur.

882
iš jų 263 lietuviai

936

1 200

638

651

590

674

618

774

737

Žymūs žmonės

Katyčiuose gimė:

Rimas Armonas, gydytojas ginekologas,
Francas Kestenus sakytojas,
Vidas Pielikis, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Katyčių kapinėse palaidoti:

Kristupas Cintijus, giesmių eiliuotojas.

Šaltiniai

↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 114–115 p.
↑ Katyčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 79 psl.
↑ Katyčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 374 psl.
↑ Katyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 237