Karlskruna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karlskruna
šved. Karlskrona
   Karlskrona vapen.svg   
Karlskrona From Above.jpg
Karlskrunos reginys
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Blekingė
Gyventojų (2018[1]) 66 675
Plotas 21,7 km²
Tankumas (2018[1]) 3 073 žm./km²
Altitudė 16 m
Commons-logo.svg Vikiteka Karlskruna
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 871

Karlskruna (šved. Karlskrona) – miestas pietryčių Švedijoje, ant Baltijos jūros kranto. Miesto centras yra įsikūręs Trosės (Trossö) pusiasalyje, o atskiros dalys išsibarsčiusios 34 salose. Blekingės lėno administracinis centras.[2] Svarbus jūrų uostas (žvejyba, prekyba, karinė jūrų bazė). Laivų statybos, porceliano ir fajanso dirbinių gamybos, elektrotechnikos, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė. Apylinkėse išgaunamas granitas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karlskruna žymi savo išskirtine architektūra, kuri 1998 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Būdingas spindulinio plano senamiestis. Svarbiausi objektai: Admiraliteto bažnyčia (1685 m., viena didžiausių Švedijos medinių bažnyčių), taip pat Nikodemo Tesino suprojektuotos Švenčiausiosios Trejybės (1697–1709 m.) ir Šv. Fridriko (1744 m.) bažnyčios. Taip pat Citadelė (1680–1700 m.), senoji prieplauka su pakeliamaisiais tiltais (1683 m.), gamybinis uosto pastatas Finska kyrkan (1696 m.), bastionas Aurora (1704 m.), XVIII a. rotušė, vienas seniausių pasaulio dokų Poelhelmsdockan (1712–1724 m.), senoji laivų statykla Gamla Varvet (XVIII a. pab.), Admirolo F. H. Čapmano vasaros rezidencija (1786 m.).[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsteigtas 1680 metais, kai čia atsikėlė Švedijos karinis laivynas ir įkūrė savo bazę. Nuo to kilo ir miesto pavadinimas, kuris išvertus iš švedų kalbos reiškia „Karolio karūna“. Tuo metu Švediją valdė karalius Karolis XI. XVIIII a. vid. miestas sparčiai augo ir buvo antras didžiausias šalyje. 1790 m. Karlskruną nuniokojo didelis gaisras, ir miestas nebeatsigavo.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 199 psl.
  3. Karlskrona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Karlskrona (Sweden), Encyclopaedia Britannica.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]