Fajansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Faience-luneville-saint-clement.jpg

Fajansas – smulkiai akyta, dažniausiai balta keramika, padengta skaidria ir bespalve glazūra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Fajanso pavadinimas kilo nuo Italijos miesto Faencos kur XVII a. buvo ištobulinta fajansinių dirbinių gamyba.

Fajansiniai dirbiniai paplito dar Senovės Egipte, vėliau IV a. paplito Kinijoje, o XI a. Korėjoje ir Persijoje. Nuo XVI a. pradėjo populiarėti ir Europoje: Prancūzijoje, Nyderlanduose, o vėliau ir Rusijoje.

Lietuvoje paplito XVIIIXIX a. M. Radvilos įsteigto Neborovo fabriko gaminiai.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Fajansas yra trijų rūšių:

  • Molinis
  • Kalkinis
  • Feldšpatinis

Visos rūšys skiriasi savo baltmolio ir kvarcinio smėlio proporcijomis. Feldšpatinis fajansas dar savo sudėtyje turi kreidos arba dolomito.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Visa turima žaliava sumalama specialiame malūne. Gipsinėse formose ar rankomis sukant žiedžiamąjį ratą suformuojami žiediniai. Pastarieji išdžiovinami ir išdeginami 1250–1280 °C temperatūroje ir padengiami boro arba švino glazūra. Tuomet degama antrą kart 1050–1150 °C temperatūroje, papuošiama dažais ir degama paskutinį kartą 600–900 °C temperatūroje.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Neglazūruotas fajansas sugeria apie 10 % vandens bei praleidžia skysčius ir dujas, todėl iš tokio fajanso gaminami bakteriologiniai filtrai. Glazūruotas fajansas pasižymi geresnėmis techninėmis savybėmis, todėl iš jo gaminami indai, santechnikos gaminiai, plytelės.