Pereiti prie turinio

Valgomasis ananasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ananas comosus
Valgomasis ananasas (Ananas comosus)
Valgomasis ananasas (Ananas comosus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Migliečiai
( Poales)
Šeima: Bromelijiniai
( Bromeliaceae)
Gentis: Ananasas
( Ananas)
Rūšis: Valgomasis ananasas
( Ananas comosus)

Valgomasis ananasas (Ananas comosus) – bromelijinių (Bromeliaceae) šeimos augalų rūšis. Tai vienintelė komerciškai auginama ananasų rūšis.

Tai daugiametis, 1–1,5 m aukščio augalas. Lapai kardiški, aštriais kraštais 30–100 cm ilgio, supa storą stiebą. Vaisius sudėtinis, susidaro iš žiedyno žiedų. Juose gausu magnio, vitamino C, vitamino B1.

Augalas kilęs iš Pietų Amerikos, kaip manoma, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus regiono. Dar iki Amerikos atradimo, šie vaisiai paplito po žemyną. 1493 m. Kristupas Kolumbas ananasus pamatė Gvadelupoje ir atgabeno į Europą (tai buvo pirmasis bromelijinis augalas, išvežtas iš Amerikos). Vėliau ananasai pradėti auginti Havajuose, Filipinuose, o nuo XIX a. – daugelyje tropinių šalių, taip pat šiltnamiuose, namuose. Pavadinimas ananasas kilo iš tupių kalbų žodžio nanas. Per portugalus šis pavadinimas paplito daugelyje kalbų. Anglai vaisių vadina pineapple, o ispanai piña dėl jo panašumo į pušies kankorėžį.

Ananaso vaisiai valgomi švieži, naudojami sulčių, kokteilių (ypač piña colada), kitų gėrimų gamyboje. Yra populiarus desertų (ledų, tortų, pyragų) ingredientas, taip pat dedamas į picas, vaisių salotas ir kitus patiekalus.

Žodis ananãsas per aplinkines kalbas (vok. Ananas, lenk. ananas, rus. ананас) kilęs iš port. ananás, kuris – iš Brazilijos indėnų tupių-gvaranių kalbų šio vaisiaus pavadinimo ananá, naná, nanas, nanã.[1]

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Brazilija2491
Tailandas2278
Filipinai2209
Kosta Rika1676
Kinija1402
Indija1305
Indonezija1272
Nigerija900
Meksika685
Vietnamas470
  1. Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 124.