Pereiti prie turinio

Kapinis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepus capensis
Kapinis kiškis
Lepus capensis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
( Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
( Leporidae)
Gentis: Kiškiai
( Lepus)
Rūšis: Kapinis kiškis
( Lepus capensis)
Kapinio kiškio paplitimas
Lepus capensis paplitimas
Binomas
Lepus capensis
Linnaeus, 1758

Kapinis kiškis (Lepus capensis) – kiškinių šeimos žinduolis, paplitęs nemiškingose Afrikos teritorijose, kai kuriose Arabijos pusiasalio bei Pakistano srityse, Irane.

Fizinės savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas grakštus, uodega pūkuota. Galva ovalo formos, ausys gali užaugti net iki 14 centimetrų ilgio. Užpakalinės kojos labai tvirtos ir stiprios. Kapinio kiškio kailis rudai imbierinės spalvos, viršutinėje kūno dalyje pasitaiko juodų dėmių. Kojų ir pilvo vidinės dalys neretai baltos, kaklas - ryškiai imbierinio atspalvio.

Kapinis kiškis paprastai gyvena atvirose vietovėse: pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, smėlėtose dykvietėse, tačiau stengiasi išlikti arti gyvatvorių, miškų bei kitų tankmių. Šie gyvūnai prisitaikę prie karšto klimato, todėl juos galima aptikti ir ypač sausringose vietovėse, dykumose.

Poravimosi sezonas prasideda sausį ir trunka iki birželio mėn. Kiškiukai gimsta kovo–spalio mėnesiais. Nėštumas paprastai trunka apie 40 dienų. Per sezoną patelė išveda vidutiniškai tris vadas po 1–6 kiškiukus.

Kapinis kiškis yra žoliaėdis. Minta sodinukais, grūdais, sėklomis, medžių žieve, uogomis, daržovėmis ir grybais.