Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°42′32.14″ š. pl. 24°17′1.12″ r. ilg. / 54.7089278°š. pl. 24.2836444°r. ilg. / 54.7089278; 24.2836444

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Kalviai church.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Kaišiadorių
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė Kalviai (Kaišiadorys)
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1806 m.
Stilius klasicizmas

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Kalvių kaime, Kalvių ežero pietryčių krante, prie rajoninio KruonioStakliškių kelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė.

Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 18001806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 18901896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. 1897 m. kunigas Ignotas Šopara, be lenkiškų, laikė ir lietuviškas pamaldas, kurios vėliau nebuvo panaikintos. 19121914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1936 m. bažnyčia atnaujinta, rekonstruotas žibintas.

19691976 m. Kalviuose klebonavo Zigmas Neciunskas, 19461956 m. politinis kalinys (suimtas Nedzingėje).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, rotondos tipo, su kupolu ir cilindriniu žibintu. Prie rotondos prišlieta zakristija su prieangiu. Sienos be langų. Šalia stovi medinė varpinė. Teigiama, jog ši bažnyčia yra viena iš kelių statinių, kuri pradeda naują etapą Lietuvos architektūroje bei statybos technikoje – romantinį akmens mūro atgimimą. Sienos aptaisyti nedideliais apie 5 cm skersmens rausvos spalvos akmens skaldos gabaliukais, tad šiuo atveju akmenys gal pirmą kartą Lietuvos statybos technikos istorijoje, po kelių šimtmečių pertraukos nuo viduramžių, visu fasadų plotu eksponuoti estetiniais tikslais, o ne slėpti mūro viduje kaip užpildas. Toks fasadų aptaisymas smulkiais akmenukais yra gana retas Lietuvos architektūroje.[1] Akmenukų skaldą sudaro skaldyti raudoni lauko rieduliai: granitas, jotnio smiltainis, Raudonasis Baltijos porfyras ir Alandų porfyras. Vietomis skalda nubyrėjusi ir užtinkuota maskuojančiu rausvu skiediniu, kuris užteptas tyčia grublėtai, kad imituotų nevienalytę skaldos faktūrą.

Šventorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventoriuje palaidotas iš Kalvių parapijos kilęs kunigas Vytautas Melkūnas (1929–1990 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Levandauskas, V., 2010. Akmens mūras Lietuvos šventovėse. Krikščioniškoji kultūra ir religijotyra. Vytauto Didžiojo Universitetas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka