Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°33′50″š. pl. 22°27′11″r. ilg. / 55.563866°š. pl. 22.452955°r. ilg. / 55.563866; 22.452955

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Kaltinenai church.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilalės
Savivaldybė Šilalės rajonas
Gyvenvietė Kaltinėnai
Adresas Didžioji g. 6
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1995 m.
Bažnyčios interjeras su neįprastu altoriumi

Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kaltinėnuose. Bažnyčia atstatyta po 1986 m. kilusio gaisro. Kaltinėnų bažnyčios pastatas yra jauniausias rajone, o parapija – viena seniausių. Bažnyčioje įrengti skaitmeniniai vargonai, langus puošia vitražai, yra 500 vietų salė. Prie bažnyčios įsikūrę senelių globos namai su sveikatingumo kompleksu. Parapijos kapinėse yra Kaltinėnų koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapija įsteigta 1416 m. Kaltinėnų bažnyčia išgyveno penkis gaisrus. Dabartinė bažnyčia – jau šeštoji. Apie 1620 m. buvo pastatyta nauja. 1732 m. pastatyta trečioji. 1820-1826 m. pastatyta ketvirtoji. 1880 m. sudegė. 1887 m. atstatyta. Priešpaskutinę, 1896 m. statytą bažnyčią ugnis suniokojo 1986 m. Iš senų laikų beliko tik tradicinė akmenų mūro tvora su vartais ir medinė varpinė, kuri po gaisro buvo perstatyta į laikiną koplyčią. 19901995 m. buvo pradėti ir užbaigti modernios bažnyčios atstatymo darbai, klebonaujant Petrui Linkevičiui.[1] Laikinoji koplyčia, stovėjusi šventoriaus kampe prie pagrindinio įėjimo, 2011 m. vasarą buvo nugriauta.

Vytautas Didysis, atvykęs antrą kartą į Žemaitiją jos krikštyti, liepė Kaltinėnuose pastatyti vieną pirmųjų bažnyčių šiame regione (viena iš septynių Vytauto Didžiojo pastatytų Žemaitijoje). Vėliau žemaičių vyskupui Motiejui užrašė 10 Kaltinėnų gyventojų kartu su jų žeme ir pavedė juos valdyti miestelio klebonui. Nuo to laiko parapija apie 400 metų buvo tiesiogiai pavaldi vyskupui.

Prie Kaltinėnų bažnyčios kažkada buvo dvi altarijosVarsėdžių ir Jauniškės. Varsėdiškė įsteigta apie 1850 m. vyskupo Melchioro Giedraičio – su Varsėdžių kaimu, turinčiu 12 valakų žemės. Antroji altarija, vadinama Anciške, buvo funduota 1691 m. kovo 15 d. našlės Sofijos iš Daugėlų. Anciške vadinta pagal namo savininko pavardę. 1710 m. kunigas Ignas Piasevičius šiai altarijai užrašė Pesių kaimą, kuris vėliau tapo klebonijos nuosavybe.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudegusių maldos namų atstatymui pasirinktas modernios bažnyčios projektas (arch. Regimantas Andriuškevičius). Kaip ir senoji bažnyčia, taip ir naujoji yra dvibokštė. Pakeista tik bokštų forma – jie trikampiai. Nors bažnyčios plotas toks, kaip ir prieš tai stovėjusios, naujosios bokštai – kiek aukštesni. Taip pat bažnyčioje įrengta erdvi salė. Norint tai padaryti, teko iškasti 5 m gylio rūsį. Tačiau taip buvo sunaikinta galimybė archeologams ištirti bažnyčios istoriją. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, kur stovėjo pirmoji bažnyčia, kitų istorinių faktų.

Tiek bažnyčios išorė, tiek vidus – išskirtiniai. Originalų altorių sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – 4 m aukščio Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos (dail. Alfonsas Vaura). Virš altoriaus šiemet įrengtas vitražas – akis trikampyje, kuri yra Švč. Trejybės simbolis. Kadangi Kaltinėnų bažnyčioje nėra paveikslo ar altoriaus, pavadintų šv. Jono Krikštytojo vardu, nuspręsta sukurti Dievo apvaizdos ženklą, kuris siejasi ir su krikšto istorija. Taip akcentuojama bendrystė – Dievo akis, Dievo sūnus ir bendruomenė.

Varpai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios šventoriuje neišlikusi varpinė, kuri buvo panaudota pristatant laikinąją koplyčią. Medinė varpinė prieš gaisrą buvo vienaukštė, neproporcinga, vienatūrė. Iki rekonstrukcijos 1954 m. ji buvo dviauštė, todėl tikėtina, kad pirmas aukštas galėjo būti naudojamas kaip lavoninė ar bažnytinių reikmenų sandėlis. Kaltinėnų šventovės varpus ne kartą sunaikino gaisrai. Jau 1578 m. buvo įsigytas naujas varpas, nors tebekabojo ir suskilęs senasis. 1696 m. instrumentai buvo atnaujinti. Kaltinėnų varpus per abu pasaulinius karus vokiečiai paėmė karo reikmėms.

1973 m. bažnyčios varpai buvo įtraukti į išleistą „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą".[2] Vienas varpas 1714 m. nulietas Karaliaučiuje Jokūbo Hessingo, kabojo varpinėje. Bažnyčios bokšte pritvirtintas mažesnis instrumentas vadintas varpeliu, jis nulietas 1796 m. Paskutiniojo bažnyčios gaisro metu išsilydė abu paminkliniai varpai. Kaltinėnuose dabar varpai sukabinti bažnyčios bokštuose. Vienas varpas įrengtas dešiniajame bokšte, išlietas 1956 m. Bochume (Vokietijoje), atvežtas garbės kanauninko Gerhardo Langės rūpesčiu. Jis plieninis, pritvirtintas ant metalinės konstrukcijos, 104 cm skersmens. Skambinama virve įsiūbuojant patį instrumentą. Kairiojo bokšto varpas pagamintas apie 1990 m., 111 cm skersmens. Jis reikšmingas jau vien tuo, kad pagamintas monsinjoro kunigo Bronislovo Burneikio 1984 m. įkurtoje Kadagynės kaimo liejykloje netoli Darbėnų. Instrumentas gana storų sienelių, grubokai nulietas, elementarios puošybos. Skambinant virve įsiūbuojama šerdis, o ne pats instrumentas. Pagamintas iš parapijiečių sunešto žalvario. Varpo lydinys palyginti akytas, o instrumentas gali būti net įtrūkęs, nes jo garsas gana duslus.[2]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka