Kalniškių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalniškių kapinynas
[[Image:|250px]]

Kalniškių kapinynas
Koordinatės
55°15′40″ š. pl. 23°27′00″ r. ilg. / 55.26111°š. pl. 23.45000°r. ilg. / 55.26111; 23.45000Koordinatės: 55°15′40″ š. pl. 23°27′00″ r. ilg. / 55.26111°š. pl. 23.45000°r. ilg. / 55.26111; 23.45000
Savivaldybė Raseinių rajonas
Seniūnija Ariogalos seniūnija
Naudotas V a. - VI a.
Tirtas 1984-1997 m.

Kalniškių kapinynas – kapinynas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kalniškių kaimo (Ariogalos seniūnija), Dubysos dešiniajame krante. Kultūros paminklo kodas A368 P.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinyną 19842004 m. su pertraukomis kasinėjo Istorijos institutas, tyrimų vadovas Vytautas Kazakevičius. Ištirtas 3311 m² plotas, rasti 277 kapai, datuojami V a. – VI a., iš jų 259 nedegintų ir 18 sudegintų mirusiųjų. Nedeginti mirusieji laidoti stačiakampėse apvalintais kampais ir ovalo formos duobėse nuo 80 x 30 iki 290 x 180 cm dydžio ir iki 175 cm gylio, kurių dugne rasta akmeninių konstrukcijų. Viename kape buvo akmenų grindinėlis.[1]

Mirusieji laidoti su įkapėmis, kai kurie karstuose, vyrai galvomis guldyti į šiaurės vakarus, moterys – į pietryčių pusę. Sudeginti mirusieji laidoti apskritose (100 x 100 cm dydžio) ir ovalo formos (60 x40 cm, 80 x 50 cm dydžio) iki 15 cm gylio duobėse. Rasta gintarinių karolių apvarų, antkaklių, lankinių segių, smeigtukų, apyrankių (storagalių, juostinių, įvijinių), žiedų, įmovinių kirvių, peilių, verpstukų, pjautuvų, ylų, puodų ir galąstuvų, ietigalių, prūsiškų durklų, geležinių ir žalvarinių diržo sagčių, dažniausiai ovalo formos. Laidosenoje pastebima žemaičių ir aukštaičių laidojimo tradicijų. Nuo kapinyno apie 300 m į l yra Bažavalės piliakalnis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos archeologija, Vilnius, 1999, t. 18, p. 57–67
  2. Vytautas KazakevičiusKalniškių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 223 psl.