Kalesninkai (Krokialaukis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kalesninkai
Kalensinkai, Krokialaukio.JPG
Plentas pro Kalesninkus

Kalesninkai
Koordinatės 54°27′00″š. pl. 23°49′19″r. ilg. / 54.450°š. pl. 23.822°r. ilg. / 54.450; 23.822 (Kalesninkai)Koordinatės: 54°27′00″š. pl. 23°49′19″r. ilg. / 54.450°š. pl. 23.822°r. ilg. / 54.450; 23.822 (Kalesninkai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Krokialaukio seniūnija
Gyventojų skaičius 42 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Kalesninkai (Krokialaukis)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalesniñkai
Kilmininkas: Kalesniñkų
Naudininkas: Kalesniñkams
Galininkas: Kalesninkùs
Įnagininkas: Kalesniñkais
Vietininkas: Kalesniñkuose

Kalesninkai – kaimas Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijoje, 4 km į šiaurės rytus nuo Krokialaukio, prie plento  1105  AlytusŪdrijaKrokialaukis . Šiaurėje dunkso Barkūniškio miškas.

Kriokialaukio seniūnijoje, Kalesninkų kaime, Alfonsas Peckus vykdo netradicinės augalų kultūros ūkinę veiklą[2]. Auginami augalai kurie įprastai laikomi piktžolėmis ir būna naikinami: soros, šerytės, burnočiai, judros, garstyčios, strypainiai, liucernos, žirniai, dobilai, sojos, bei kiti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalesninkų kaimas Ūdrijos valsčiui priklausė nuo 1870 metų.

Kaimo kryžius

Prie kelio Ūdrija-Krokialaukis, trijų kaimų: Peršėkės, Kalesninkų ir Cibiliekų sankirtoje, ūkininko Jurgio Račkausko sodyboje, 19271968 m. veikė Kalesninkų pradžios mokykla. Šiuo laikotarpiu virš tūkstančio kaimo vaikų išmoko skaityti ir rašyti. Pirmasis mokytojas buvo Kazys Valčiukas. Vėliau dirbo I. Katalynas, Bukleris, Mališauskas, Kamsickas iš Kalesninkų kaimo, G. Kvedaraitė, Čižauskaitė, Vagnerytė-Pilauskienė, Petraška, Monika Žvinakevičienė.

1931 m. išleistos knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai. Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas“ I tome Akiras-Biržys rašė, kad Kalesninkų kaimo gyventojai baudžiavą ėjo Premezio dvarui. 1918 m. pabaigoje buvo suorganizuota Ūdrijos parapijos taryba, o 1919 m. Valsčiaus valdyba. Pirmasis valsčiaus viršaitis Antanas Zubrus iš Čižikų kaimo, po jo – Ignas Kunigonis iš Cibiliekų kaimo.

Kaime buvo paprotys – pirmą vestuvių vakarą jauniesiems grįžus iš bažnyčios, kaimo jaunimas rinkdavosi nekviesti pas šeimininką į namus pasveikinti jaunųjų ir prašyti leisti dalyvauti vestuvių šventėje. Jaunieji pakviesdavo prie paruošto vaišių stalo ir linksmindavosi kartu su kaimo draugais. XX a. Kalesninkų kaime buvo laukų šventinimo tradicija. Kiekvienais metais po pavasario lauko darbų vykdavo kaimo laukų šventinimas. 1950 m. nuotraukoje matome kaimo gyventojus po ilgametės tradicijos apeigų su Ūdrijos parapijos klebonu Krūveliu ir vikaru.

Kalesninkuose, prie augusio senojo beržo, vykdavo kaimo gyventojų sueigos, buvo aptariamos to laikmečio problemos, žaisdavo vaikai. Šiuo metu beržas neišlikęs. Dar vienas šios vietovės objektas – šimtą metų skaičuojantis rentinis šulinys.

2014 metų birželio mėn. 28 d. buvo pastatytas kryžius Kalesninkų kaimo žmonėms atminti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
235 197 136 122 104 89 63 42


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Trys mokslų daktarai viename ūkyje, arba Nėra ateities be dabarties ir praeities“. Alytaus Naujienos. Nuoroda tikrinta 21 birželio 2019. 
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]