Kairėnų kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kairėnų kapinės
Kairėnai kapinės.jpg
Kapinių vartai

Kairėnų kapinės
Koordinatės
54°44′37″š. pl. 25°23′45″r. ilg. / 54.743611°š. pl. 25.395833°r. ilg. / 54.743611; 25.395833Koordinatės: 54°44′37″š. pl. 25°23′45″r. ilg. / 54.743611°š. pl. 25.395833°r. ilg. / 54.743611; 25.395833
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Antakalnio seniūnija
Plotas 9,5 ha
Naudotas nuo 2001 m.
Kairėnų kapinės

Kairėnų kapinės – 2001 m. įrengtos investicinės kapinės Kairėnuose, Vilniuje. Plotas – 9,5 ha.[1] Kapinių steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Administruoja UAB „Labradoras“. Skulptorius Vaclovas Krutinis sukūrė kelis antkapinius paminklus („Angelas“, „Koplyčia“).[2]

Prie kapinių pastatyta Gvazdikų stotelė (prie Gvazdikų gatvės). Pro ją kursuoja 38 maršruto autobusas (Antakalnis-Saulėtekio alėja-Dvarčionys-Kairėnai-Šilėnų g.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairėnų kapines eksploatavo Paplaujos paminklų dirbtuvės. Trūkstant lėšų buvo nuspręsta, kad Kairėnų kapinės taptų investicinės kapinės. Kairėnų kapinių plėtrai buvo iškirsta beveik 10 hektarų miško.[3] Organizuotas konkursas jas įrengti ir administruoti, laimėtojui UAB „Labradoras“ leista kapavietes apmokestinti, kad būtų susigrąžinti investuoti pinigai. UAB „Labradoras“ įsipareigojo kapines įrengti ir prižiūrėti, todėl turi teisę reikalauti pinigų už įrengtą laidojimo vietą (kapavietę). Priklausomai nuo ploto suma siekia nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. litų (pradžioje buvo nuo 1100 iki 1800 Lt),[4] priklausomai nuo kapavietės dydžio. Už lai­do­jimą įreng­to­se šei­mos ka­pa­vie­tė­se mo­kes­tis ne­ren­ka­mas.[5] Apie 98 % visų laidojimo vietų mirusiųjų artimieji gali įsigyti kaip įrengtą kapavietę. 2 % kapaviečių buvo nemokamos.[6] Vilniaus miesto savivaldybė kapines administruojančiai bendrovei moka apie 10 tūkst. litų kas mėnesį.[7]

Kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julija Brazauskienė (m. 2011 m.) – Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko pirmoji žmona
  • Vytautas Aleksandras Cinauskas (1930–2005) – rašytojas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys
  • Stasys Čepulėnas (1953–2006) – matematikas, VGTU dėstytojas
  • Vidas Daminaitis (1954–2008) – archeologas
  • Leonas Didžiulis (1929–2011) – chirurgas proktologas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius higienistas
  • Jonas Dromantas (1927–2012) – žemės ūkio inžinierius mechanikas, profesorius, Lietuvos TSR AT deputatas
  • Aleksejus Gilazovas (1960–2005) – Lietuvos karys savanoris
  • Mantas Gimžauskas (1976–2007) – poetas, vertėjas, literatūros ir meno apžvalgininkas, scenaristas, filmų kūrėjas
  • Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) – dailininkė grafikė
  • Jonas Karlas (1925–2007) – Lietuvos karys savanoris, politkalinys
  • Juozas Kudirka (1939–2007) – etnologas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, habilituotas daktaras
  • Jonas Masiulis (1937–2005) – inžinierius radiotechnikas, patentų patikimumo teorijos tyrinėtojas
  • Algirdas Nagelė (1933–2005) – matematikas, Vilniaus universiteto docentas, Matematikos fakulteto prodekanas
  • Sergej Novikov (1963–2011) – advokatas, Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos kikbokso federacijos prezidentas
  • Liuda Pagirienė (1938–2005) – ilgametė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė
  • Augustinas Savickas (1919–2012) – tapytojas, dailėtyrininkas
  • Nijolė Jurevičiūtė-Sidaravičienė (1936–2001) – geologė, ordoviko ostrakodų tyrinėtoja
  • Virgilijus Subačius (1964–2006) – muzikos pedagogas
  • Juozas Virbickas (1939–2006) – ichtiologas, hidroekologas
  • Mečislovas Vitkus (1923–2012) – chirurgas, Vilniaus universiteto dėstytojas
  • Placidas Vyturys (1923–2006) – Lietuvos laisvės kovotojas, politkalinys, pogrindžio spaudos leidėjas
  • Antanas Klibavičius (1944–2014) – VGTU docentas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LRSKI pažyma dėl Kairėnų kapinių
  2. Nauji dailės kūriniai viešosiose erdvėse // Dailė = Art. – 2007, Nr. 2, p. 16-30; Pilkauskas, Regimantas. Kairėnų kapinių Vilniuje projektas / Pilkauskas, Regimantas, Žickis, Alvydas. – Brėž., nuotr. // Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai. – Vilnius, 2007. – P. 76-77.
  3. Kairėnų gyventojus užspeitė augančios kapinės (Aktualijos, „Sostinė“ 2007-03-01)
  4. Kapinių pasirinkimas – menkas
  5. Plinta mokamų kapinių kvartalai (Daiva BARONIENĖ, Lietuvos žinios)
  6. Mirusiųjų pasaulio tradicijos ir mados (Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė“, 2011 m. spalio 31 d.)
  7. Brangiausia žemė – po mirties (Respublika, 2011 m. kovo 4 d.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka