Kačėniškės piliakalnis
| Kačėniškės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kačėniškės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Švenčionių seniūnija | ||
| Aukštis | 22-23 m | ||
| Plotas | 66x10 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1958, 1979, 1987 | ||
| Registro Nr. | AR1140 / A1074KP / 24132, 24133, 3417 | ||
Kačėniškės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3417; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1140; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1074KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24133) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kačėniškės, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Ceikiniai – Velykamiškis – Šventa (RK 1415) pasukus į Garnių kaimą, kur yra stovėjimo aikštelė nuo kurios prasideda Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas vedantis iki piliakalnio ir ežero.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 66x10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. 2 m žemiau aikštelės šiaurinio krašto, šlaite iškastas 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 10 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Pietiniame šlaite pirmasis griovys ir pylimas virtę 8 m pločio terasa, antras griovys - 9 m pločio, 0,3 m gylio. Vakarinis šlaitas 3 m žemiau aikštelės statintas. Jame 5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, jungianti šiauriniame ir pietiniame šlaituose esantį pirmą griovį ir pylimą. Šoniniai šlaitai statūs, 22-23 m aukščio, galiniai - vidutinio statumo, 5-6 m aukščio. Rytiniame šlaite rasta brūkšniuotos keramikos.
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku.
Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1958 m., 1979 m., 1987 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 707000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Papravalės piliakalnis 10 km | Mažulonių piliakalnis 8,5 km | Jakaviškių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Rakštelių piliakalnis 4 km |
|
Stajėtiškio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Aučynų piliakalnis 3 km | Mikštų piliakalnis 11 km | Diaugūnų piliakalnis 19 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 76 (Nr. 274).
- Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.314.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.65.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 72-73.
- Ona Kuncienė. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos dienoraštis 1958 m. gegužės mėn. 26 d. - birželio mėn. 27 d. LII rankraštynas. F.1. B.78. P.99.
- Jonas Balčiūnas. 1979 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Švenčionių rajone ataskaita. KPC archyvas. F.27. Ap.1. B.80. P.9-10.
- Jonas Balčiūnas. 1987 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Švenčionių rajone ataskaita.
- I. Šopara. Šventėnai // Vilniaus žinios. 1905, balandžio 12. Nr. 92. P.3 (minimas Kačėniškės piliakalnis).