Kėboniai

55°18′29″š. pl. 23°55′08″r. ilg. / 55.308°š. pl. 23.919°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kėdainių miesto seniūnija

Gyventojai

30

Vietovardžio kirčiavimas ^[1] (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kėbóniai
Kilmininkas:	Kėbónių

Istoriniai pavadinimai

rus. Кебовиче, lenk. Kiebowicze

Kėboniai – kaimas centrinėje Kėdainių rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia Bartkūniškių. Kaimas įsikūręs prie Jaugilos ir Smilgos upių santakos (prie Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinio), tolėliau Smilgon įteka Vištupis. Yra kaimo turizmo sodyba. Dalis kaimo nutolusi į vakarus, už Smilgos upės ir Kėdainių-Krakių kelio, prie Josvainių miško pakraščio.

Kėbonių autobusų stotelė yra Tubių kaime (maršrutai į Kėdainius, Lipliūnus, Pašušvį), o Kėbonių teritorijoje yra stotelė „Tiltas“ (prie Smilgos tilto, kur maždaug iki 2000 m. stovėjo žemės ūkio technikos garažai), prie pagrindinės kaimo dalies – „Kėbonių gyvenvietė“.

Etimologija

Ankstyvuosiuose šaltiniuose kaimo vardas minimas su slaviška priesaga – Kiebowicze, Kebowicze, Skibowicze ir panašiai, tačiau pasitaiko ir dabartinį pavadinimą atitinkančių formų: Kiebany (1700 m.), de Kiebonis (1704 m.), Kieboni (1676 m.).^[2]

Pavadinimas sietinas su pavardėmis Kėbonis, Kibonis, Kibas, Kibaitis, Kėbavičius. Pavardė Kiebowicz (iš Ruoščių) minima Josvainių bažnyčios metrikose 1610–1612 m., o nuo 1537 m. Josvainių, Kėdainių, Ruoščių, Beržų apylinkėse minimi asmenys pavardėmis Kibonis, Kibaitis (Кибонис, Kibonis, Kibaytis). Visos šios pavardės sietinos su žodžiais ki̇̀bti, ki̇̀binti, kèbti, kybė́ti.^[2]

Istorija

Kėboniai (Kebovičiai) šaltiniuose minimi nuo 1626 m. (z Kiebowiczach). XVII a. vid. dar minimi kaip Ruoščiai-Kėboniai. 1775 m. žemes čia valdė Paškevičius, Sirjatavičiai, Bakevičius, Raščiauskas, Jucevičius, Liutkevičius, Rachlevičius, Eigirdas, Vaišvila.^[2]

XX a. pr. Kėboniai (Kebovičiai) buvo okolica Kauno apskrities Kėdainių valsčiuje. Žemes čia valdė Beinoravičiai, Kutkevičiai, Majauskai, Rachlevičiai, Ščensnovičiai.^[3]

Bajorkaimis nuo seno pateko į Dotnuvos parapiją. Tarpukariu buvo Dotnuvos valsčiaus dalis, paskui pateko į Tubių apylinkę. LTSR laikais – Lietuvos hidromelioracijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis.^[2]