Justinas Jonušas

Justinas Jonušas
Gimė	1938 m. gegužės 10 d. Mikulčiai, Mosėdžio valsčius
Mirė	2013 m. gruodžio 27 d. (75 metai) Vilnius
Veikla	pedagogas, choro ir orkestro dirigentas
Alma mater	1958 m. Klaipėdos muzikos mokykla
Žymūs apdovanojimai
1998 m. Gedimino V laipsnio ordinas

Justinas Jonušas (1938 m. gegužės 10 d. Mikulčiuose, Mosėdžio valsčiuje – 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas.

Biografija

Baigęs Tėvelių septynmetę mokyklą, 1953–1958 m. mokėsi choro dirigavimą Klaipėdos muzikos mokykloje (dėst. A. Buzys ir V. Uloza). Mokydamasis grojo baritonu miesto pučiamųjų instrumentų orkestre, vadovavo 12-osios amatų mokyklos moksleivių chorui ir pučiamųjų orkestrui. 1958–1963 muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė V. Ūsevičius, A. Lopas ir A. Jozėnas). Studijų metais vadovavo Vilniaus moksleivių rūmų dainų ir šokių ansambliui, „Spartos" fabriko mišriajam chorui ir kaimo kapelai, taip pat Statybos tresto klubo pučiamųjų orkestrui (1959–1963 m.).

Nuo 1962 m. buvo Vilniaus miesto Kultūros ir poilsio parko pučiamųjų instrumentų orkestro antrasis dirigentas.

Nuo 1963 m. rudens J. Jonušas – Klaipėdos pedagoginės mokyklos muzikos dėstytojas ir akordeonų orkestro vadovas. Kartu vadovavo miesto medicinos darbuotojų vyrų ir moterų vokaliniams ansambliams (moterų ansamblis – respublikinio konkurso laureatas). Ansamblius sujungęs, 1964 m. sudarė mišrųjį chorą, surengė koncertų, dalyvavo televizijos laidose. 1966 m. suorganizavo Klaipėdos miesto profesionalųjį pučiamųjų instrumentų orkestrą ir septynerius metus jam kūrybiškai vadovavo. Orkestras dalyvavo Lietuvos televizijos ir radijo laidose, koncertavo daugelyje Klaipėdos krašto miestų ir miestelių, taip pat Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, Kaliningrade, Liepojoje ir Taline. Orkestras dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose.

Nuo 1967 m. J. Jonušas su savo orkestru tęsė gražias koncertų tradicijas Palangos kurorto parke. 1969–1972 m. dirigentas vadovavo ir Kretingos rajkoopsąjungos mišriajam chorui „Gintaras“. Choro repertuarą praturtino lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais, dalyvavo respublikinėje meno mėgėjų apžiūroje (laimėjo antrąją vietą) ir 1970 m. respublikinėje dainų šventėje, surengė daugiau kaip 40 koncertų Žemaitijos miestuose ir miesteliuose.

1973–1991 m. J. Jonušas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros vyr. dėstytojas ir einantis doc. pareigas, studentų pučiamųjų instrumentų orkestro „Inžinerija“ meno vadovas ir dirigentas. Su juo surengė daug koncertų Lietuvoje, koncertavo Rusijoje, Bulgarijoje ir Vokietijoje, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse ir Baltijos respublikų studentų dainų švetnėse „Gaudeamus“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

1991 m. J. Jonušas buvo pakviestas suorganizuoti Nepriklausomos Lietuvos centrinį kariuomenės Garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Garbės sargybos orkestru. Dirigentas orkestrą išaugino iki 57 kvalifikuotų muzikantų ir pasiekė aukštą profesinį meistriškumą. Turtingas ir įvairus šio kolektyvo koncertinis repertuaras, susidedantis iš lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. 1995 m. orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko garsųjį M. Ravelio „Bolero“ ir G. Gershwino „Žydrąją rapsodiją“ (dalyvavo pianistas P. Stravinskas, dirigavo svečias iš Belgijos – prof. E. Vanoosthuyse). Be pagrindinio darbo, orkestras surengė daug koncertų Lietuvoje, su dideliu pasisekimu koncertavo Europos karinių orkestrų festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje. 1996 m. tarptautiniame orkestrų festivalyje – konkurse „Auksinė lyra“ Lenkijoje vilniškiai laimėjo Grand Prix. Orkestras dalyvauja dainų šventėse ir kituose kultūriniuose bei politiniuose valstybės renginiuose. Jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija; 1995 m. orkestras išleido savo pirmąją audiokasetę, o 1997 m. kompaktinį diską „Maršai“.

J. Jonušas – respublikinių dainų švenčių pučiamųjų orkestrų atrankos komisijų nuolatinis narys, dirigentų asistentas ir dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dirigentas, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentas. 1978 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, suteikti kapitono (1993 m.) ir majoro (1994 m.) kariniai laipsniai, 1996 m. jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės ženklu, o 1998 m. – Gedimino V laipsnio ordinu.

Literatūra

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.