Jurijus Ivanovičius Zenovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurijus Ivanovičius Zenovičius
Zenavičiai
Herbas „Deszpot“
Herbas „Deszpot“
Gimė 1450 m.
Mirė 1516 m. (~66 metai)
Vaikai Mikalojus,
Jurijus,
Mykolas,
Jonas

Jurijus Ivanovičius Zenovičius (apie 1450 m. – 1522 m.) – LDK valstybinis veikėjas. Zenovičių giminės atstovas. Brėslaujos vietininkas nuo 1494 metų, Smolensko vaivada 1507–1508 m., Mogiliavo vietininkas nuo 1514 m., Žygimanto Senojo dvaro maršalka (nuo 1516 m.). Smurgainių, Pastovių, Gluboko, Čiurliono, Višniovo valdytojas.

1495 m. buvo tarp didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinių, kurie vyko į Maskvos didžiąją kunigaikštystę dėl kunigaikštytės Elenos, Ivano III dukters, būsimos Aleksandro žmonos, o 1503 m. – tarp LDK pasiuntinių, dėl karo paliaubų derybų Maskvoje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Astikų giminės atstovę, turėjo keturis sūnus: Mikalojų, Jurijų, Mykolą ir Joną.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Насевіч В. Зяновічы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.1: Абаленскі – Кадэнцыя / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2005. – 688 с.: іл. С. 661. ISBN 985-11-0315-2 ISBN 985-11-0314-4 (т. 1)