Jurijus Arvatovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurijus Arvatovas
rus. Арватов, Юрий Игнатьевич
Арватов Юрій Гнатович.jpg
Gimė: 1898 m.
Virbalis, Rusijos imperija
Mirė: 1937 m. gruodžio 10 d. (~39 metai)
Maskva, Tarybų Sąjunga
Veikla: Rusijos imperijos, Ukrainos Liaudies respublikos ir TSRS karo lakūnas.

Jurijus Arvatovas (rus. Арватов, Юрий Игнатьевич) (1898 m. Virbalyje, Rusijos imperija – 1937 m. gruodžio 10 d. Maskvoje, Tarybų Sąjunga) – Rusijos imperijos, Ukrainos Liaudies respublikos ir TSRS karo lakūnas. Brolis Borisas Arvatovas buvo meno, literatūros ir kino kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1898 m. Virbalyje, kilmingoje šeimoje, tėvas buvo carinės Rusijos pareigūnas atsiųstas dirbti į Suvalkų guberniją. Brolis Borisas Arvatovas (1896–1940) buvo TSRS literatūros kritikas ir rašytojas. Prasidėjus I pasauliniam karui turėdamas praporščiko laipsnį buvo išsiųstas į Kroidono karo lakūnų mokyklą Londone. Nuo 1917 m. pavasario buvo Rusijos imperijos karo lėktuvų pilotas. Vykstant mūšiams buvo sužeistas. Prasidėjus Rusijos pilietiniam karui išvyko į naujai susikūrusios Ukrainos Liaudies respublikos Zaporožės miestą, kur tarnavo oro pajėgų divizijoje.

1919 m. sunaikinus Ukrainos Liaudies respubliką perėjo į Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos Galicijos armiją, kur tarnavo Odesos aerodrome. Tuo metu šios armijos generolu buvo Antonas Denikinas. 1920 m. pradžioje Galicijos armija tapo Tarybų Rusijos kariuomenės dalimi. 1920 m. balandžio 25 d. vykstant Lenkijos-sovietų karui lenkai puolė Kijevą, tuo metu Arvatovas prisijungė prie Raudonosios armijos oro pajėgų ir padėjo mūšyje prieš lenkus.

1920 m. lapkritį, Krymo pusiasalyje dalyvavo karinėse operacijose prieš baltagvardiečius. Už nuopelnus šiuose mūšiuose 1921 m. gavo Raudonosios Vėliavos ordiną. Vėliau dalyvavo mūšiuose Vidurinėje Azijoje, kur kovojo prieš vietines gentis, už nuopelnus šiuose mūšiuose 1924 m. gavo dar vieną Raudonosios Vėliavos ordiną. 1924 m. rudenį dalyvavo sudėtinguose krovinių pergabenimo iš Taškento į Kabulą skrydžiuose, už kurių sėkmingą įvykdymą gavo dar vieną Raudonosios Vėliavos ordiną.

Po visų tarptautinių ir vietinių karų pabaigos paskirtas eskadrilės vadu. 1928 m. pradėjo tarnauti Leningrado karinėje apygardoje, kur susipažino su generolo Michailo Tuchačevskio seserimi Elžbieta Tuchačevskaja (1906–1997), su kuria vėliau susituokė ir susilaukė dukros Marinos. Kurį laiką dirbo tarptautinės oro linijų bendrovėsDeruluftas“ techniniu direktoriumi. Vykstant Stalino represijoms, nukreiptoms prieš karininkus, 1937 m. liepos 14 d. buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu. 1937 m. gruodžio 10 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija nuteisė Arvatovą mirties bausme, kuri buvo įvykdyta tą pačią dieną. 1956 m. gruodžio 10 d. teisiškai reabilituotas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Кавтарадзе А.Г. Военные специалисты на службе Республики Советов 1917–1920 гг. – М.: Наука, 1988.
  • Кантор Ю.З. Война и мир Михаила Тухачевского. – М.: Издательский дом «Огонек»; «Время», 2005.
  • Тинченко Я.Ю. 1-я Запорожская авиационная эскадрилья армии УНР. – Цейхгауз, № 2(30), 2009.
  • Черушев Н.С. 1937 год: Элита Красной Армии на голгофе. – М.: Вече, 2003.