Jonas Kavaliauskas (1920)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Kavaliauskas
Gimė: 1920 m. gruodžio 10 d.
Kaunas
Mirė: 2007 m. spalio 19 d. (86 metai)
Vilnius
Tėvas: Jonas Kavaliauskas
Motina: Amalija Habdankaitė-Kavaliauskienė
Sutuoktinis(-ė): Venija Angelytė-Kavaliauskienė
Vaikai:

Julija Kavaliauskaitė,
Jonas Kavaliauskas,
Andrius Kavaliauskas

Veikla: teatro aktorius
Partija: 1953 m. SSKP

Jonas Kavaliauskas (1920 m. gruodžio 10 d. Kaune – 2007 m. spalio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro aktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė prabėgo Šančiuose, vėliau Amaliuose. 1941 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1941 m. pradžioje pradėjo lankyti Boriso Dauguviečio teatro studiją, rudenį buvo priimtas į naujai surinktą aktorių kursą (vadovas Juozas Monkevičius). 1941–1942 m. dirbo diktoriumi Kauno radiofone. 1942–1949 m. Kauno dramos teatro aktorius, 1944 m. baigė šio teatro studiją. Nuo 1949 m. gyveno Vilniuje. 1949–1993 m. LSSR dramos teatro (nuo 1990 m. Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorius. 19531960 m. ir 19891995 m. LSSR konservatorijoje (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija) dėstė aktorinį meistriškumą, scenos kalbą. 19571974 m. LSSR teatro draugijos prezidiumo pirmininkas. 19621966 m. LSSR AT deputatas. [1]

Raiškių vaidmenų sukūrė režisierių Romualdo Juknevičiaus, Vytauto Čibiro, Rimo Tumino spektakliuose. Meistriškai kūrė psichologiškai pagrįstus charakterius, vaidybai būdinga inteligentiškumas, intelektualumas. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, įgarsino daug kino filmų. [2] Tarp jo mokinių – Henrikas Andriukonis, Asta Baukutė, Monika Bičiūnaitė, Algimantas Bružas, Leonas Ciunis, Nijolė Gelžinytė, Eugenijus Ignatavičius, Juozas Jaruševičius, Dainius Kazlauskas, Vanda Marčinskaitė, Aurelija Mikušauskaitė, Saulius Mykolaitis, Nijolė Narijauskaitė, Linas Pečiūra, Arnas Rosenas, Aleksandras Šimanskis, Alvydas Šlepikas, Bronius Talačka, Elvyra Žebertavičiūtė ir daugelis kitų. [3][4]

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Vaidmenys teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šibajevas – Vsevolodas Višnevskis. Neužmirštamieji 1919-ieji, 1951 m.
  • Voinickis – Antonas Čechovas. Dėdė Vania, 1954 m.
  • Leninas – Nikolajus Pogodinas. Kremliaus kurantai, 1955 m.
  • Skačkauskas – Balys Sruoga. Apyaušrio dalia, 1956 m.
  • Šprichas – Michailas Lermontovas. Maskaradas, 1960 m.
  • Daktaras – Nazimas Hikmetas. Visų užmirštas, 1960 m.
  • Kruta – Milanas Kundera. Raktų savininkai, 1963 m.
  • Ulis, Edgaras – Frydrichas Diurenmatas. Damos vizitas, 1966 m., Vaidinam Strindbergą, 1974 m.
  • Stomilis – Slavomiras Mrožekas. Tango, 1967 m.
  • Tėvas – Žanas Polis Sartras. Altonos atsiskyrėliai, 1968 m.
  • Lazaras – Jordanas Radičkovas. Viduržiemis, 1978 m.
  • Benefikas – Žoržas Šechadė. Emigrantas iš Brisbeno, 1980 m.
  • Izoldas Kukinas – Aleksandras Galinas. Ir vėlei tenai, kur marios šviesų, 1986 m.
  • Klaudijus, Falstafas, Glosteris – Viljamas Šekspyras. Hamletas 1959 m., Vindzoro šmaikštuolės 1977 m., Karalius Lyras 1983 m.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1948 m. medalis „Už šaunų darbą Didžiajame tėvynės kare 1941–1945 m.“
  • 1952 m. Stalino premija
  • 1954 m. LSSR nusipelnęs artistas
  • 1954 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas
  • 1970 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas
  • 1970 m. medalis „Už šaunų darbą, pažymint V. Lenino 100-ąsias gimimo metines“
  • 1975 m. medalis „30 Pergalės metų Didžiajame Tėvynės kare“
  • 1976 m. LSSR liaudies artistas
  • 1985 m. medalis „40 Pergalės metų Didžiajame Tėvynės kare“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alfonsas Dūdys. Jonas Kavaliauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 271 psl.
  2. Jonas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 637 psl.
  3. http://www.jonaskavaliauskas.lt/?page_id=32
  4. Netekome aktoriaus Jono Kavaliausko // 7 meno dienos, 2007-10-26

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Kavaliauskas: monografinė apybraiža / Aleksandras Guobys. – Vilnius, 1970. – 81 p.
  • Jonas Kavaliauskas ir mokiniai: aktoriaus prisiminimai (sud. Eugenijus Ignatavičius, Andrius Kavaliauskas, Daiva Kavaliauskienė). – Kaunas: Spaudos brokeris, 2009. – 170 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95114-2-9

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]