Juozas Lozoraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Lozoraitis
Gimė: 1871 m. sausio 10 d.
Baltrušiai, Vilkaviškio apskritis
Mirė: 1920 m. rugsėjo 12 d. (49 metai)
Kaunas
Veikla: knygnešys, varpininkas, rašytojas, spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas

Juozas Lozoraitis (1871 m. sausio 10 d. Baltrušiuose, Vilkaviškio apskritis1920 m. rugsėjo 12 d. Kaune) – knygnešys, varpininkas, rašytojas, Lietuvos spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau vertėsi prekyba, dažnai važinėjo į Tilžę, iš kurios parveždavo ir draudžiamos literatūros. Nuo 1895 m. su broliu Jonu veikė „Sietyno“ draugijoje. Daug kartų kratytas, kelis kartus suimtas.

1900 m. Paryžiaus parodai surinko apie 200 liaudies meno eksponatų. Nuo 1902 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 19051907 m. – įvykių Užnemunėje organizatorius ir dalyvis. Per I pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją. Maskvoje rūpinosi pabėgėlių šelpimu. Po karo gyveno Utenoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1891 m. bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Naujienos“, „Vienybė lietuvninkų“, „Vilniaus žinios“, „Darbininkų balsas“. Slapyvardžiai: Višakis, Musė, Tilvikas. [1]

Rašė prozą, eiles, publicistinius straipsnius. Kūrybai būdinga varpininkų programos nuostatos – Tėvynės meilės, darbo, lygybės idėjų akcentavimas, užuojauta nuskriaustiesiems, smerkiama carinė priespauda. Apysakoje „Kėkštų Simas“ propaguojamos žemės ūkio naujovės. „Idėjoje ant mėšlyno“ keliama aktuali to meto „lietuviškų šeimynų“ problema. Išvertė rusų revoliucinių dainų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 305 psl.