Juozas Kačergius (1862)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juozas Kačergius

Juozas Kačergius (1862 m. sausio 29 d. Tursučiuose, Marijampolės raj.1943 m. vasario 16 d. Marijampolėje, palaidotas Antupiuose) – knygnešys, lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1885 m. už lietuvybės žadinimą pašalintas iš seminarijos trečiojo kurso, įsijungė į visuomeninę veiklą, platino draudžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis. 1894 m. – vienas iš slaptos „Sietyno“ draugijos steigėjų.

Slaptai knygnešių veiklai pridengti suorganizavo valstiečių bendrovę, į kurią įstojo 17 narių. Pilviškiuose organizavo pirmąją lietuvišką kolonijinių prekių krautuvę. Prie parduotuvės prikalė iškabą lietuvių ir rusų kalbomis, už tai buvo teisiamas, bet išteisintas.

1897 m. rugpjūčio 3 d., policijai išsiaiškinus „Sietyno“ organizaciją, suimtas. Per kratą žandarai rado užrašų knygutę su įrašais apie lietuviškos spaudos platinimą, taip pat korespondenciją, parengtą išsiųsti lietuviškam laikraščiui. Kalintas Suvalkų Kalvarijos kalėjime ir 1899 m. gegužės mėn. kartu su Pranu Matulaičiu, Jonu Čėsna ir Antanu Daniliausku ištremtas į Viatkos ir Oleneco gubernijas.

Į Pilviškius grįžo 1902 m. ir su Stasiu Matulaičiu, Juozu Rimša bei kitais įsteigė Lietuvos socialdemokratų partijos Suvalkijos skyrių. Net ir nutraukus lietuviškos spaudos draudimą, tęsė knygnešio veiklą, gabeno ir platino socialdemokratinę literatūrą. 19051907 m. revoliucinių įvykių Užnemunėje organizatorius ir dalyvis. Su veterinarijos gydytoju A. Brunza surašė carui peticiją, reikalaujančią Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje.

1905 m. lapkričio 25 d. žandarų apkaltintas caro paveikslų draskymu, žiauriai sumuštas ir įmestas į Marijampolės kalėjimą, bet gruodžio 28 d. pervežtas į Kalvarijos kalėjimą ir už užstatą paleistas.

1906 m. išvyko į JAV, bet greit vėl grįžo. 1909 m. už veiklą slaptoje „Šviesos“ draugijoje vėl suimtas, bet po kelių mėnesių paleistas. 19181922 m. dirbo teisme. Nuo 1922 m. – pensininkas, nuo 1936 m. gavo 175 Lt knygnešio pensiją.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Lietuvos Ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“, JAV lietuvių laikraščiuose. 19151916 m. „Jaunoji Lietuva“ išspausdino jo straipsnį apie 1905 m. revoliucijos įvykius.

1928 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]