Juozas Žilvitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Juozas Žilvitis (1903 m. birželio 1 d. Bružiai, Smilgių valsčius, Panevėžio apskritis1975 m. gruodžio 8 d. Kaunas) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

1925 m. Kupiškio apskrities Skapiškio vidurinės mokyklos mokytojas, dėstė prie mokyklos veikusiuose pradžios mokyklų mokytojų kursuose, vėliau mokyklos direktorius. Susidomėjo senovės kultūros paminklais, kraštotyra, archeologija, istorija, etnografija pradėjo rinkti senojo liaudies meno vertybes.

1929 m. Vyriausybei likvidavus Skapiškio vidurinę mokyklą, paskirtas Aukštadvario vidurinės mokyklos direktoriumi. Tačiau jau 1930 m. švietimo ministro įsakymu paskirtas Kretingos apskrities pirmojo (t. y. Kretingos) rajono pradžios mokyklų inspektoriumi. Atvykęs į Kretingą aktyviai įsijungė į apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą. Jis dalyvavo jaunalietuvių veikloje, netrukus buvo išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos apskrities valdybos pirmininku.

1930 m. užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, tyrinėjusia žemaičių krašto praeitį ir kultūrą. J. Žilvitis, dr. Jonas Nainys, Pranas Budkus 1930 m. minimi kaip aktyvūs kraštotyros draugijos nariai. Jiems padedant, 1931 m. draugija Kretingos apskrityje surengė 5 ekspedicijas, rinko žinias apie kultūros paveldo paminklus.

1934 m. išrinktas komiteto archeologiniams ir etnografiniams senovės kultūros paminklams apsaugoti pirmininku. Jo iniciatyva 1934 m. gegužės 16 d. įkurta Kretingos kraštotyros draugija, kuri nutarė tyrinėti gimtojo krašto praeitį, gamtą, kultūrą, saugoti istorijos ir kultūros paminklus, rengti kraštotyros ekspedicijas, rinkti dvasinės ir materialinės kultūros vertybes. Surinktai medžiagai kaupti, saugoti ir eksponuoti 1935 m. liepos 12 d. buvo atidarytas Kretingos muziejus. J. Žilvitis paskirtas vyriausiuoju muziejaus tvarkytoju. Muziejaus fondų pagrindą sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 500 eksponatų.

1938 m. švietimo ministro paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, energingai ėmėsi naujo darbo. Kartu jis buvo Kauno valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėjas. Gilindamas savo žinias, 1939 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto laisvuoju klausytoju.

Lietuvą okupavus Rusijai, J. Žilvitį naujoji valdžia atleido iš visų pareigų, leisdama dirbti tik Kauno amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14-15 d. su šeima suimtas ir ištremtas į Altajaus kraštą. 1942 m. pervežtas į Kuogastachą prie Laptevų jūros. Vėliau jam buvo leista mokytojauti Kuogastacho ir Jakutsko pradinėse mokyklose. Į Lietuvą J. Žilvičio šeima sugrįžo po 18 metų tremties. Iki pat mirties jis mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje – internate.[1]

J. Žilvičiui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]