Junkers Jumo 211
 | |
| Tipas | V-12 tipo aviacinis variklis |
|---|---|
| Konstruktorius | Franz Josef Neugebauer |
| Gamintojas | Junkers Motoren Werke,  Trečiasis reichas |
| Pradėtas naudoti | 1936 m. |
| Galia | 986 AG (736 kW) - 1479 AG (1103 kW) 1,29 kWh/kg |
| Svoris | 585 kg |
| kuro sąnaudos | 322-335 g/(kWh·h) |
Jumo 211 – apverstas V-12 tipo aviacinis variklis, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas Vokietijos įmonės Junkers Motoren Werke, pagrindinis Antrojo pasaulinio karo metu šios įmonės gamintas aviacinis variklis. Variklis buvo kuriamas lygiaigrečiai Daimler-Benz DB 601 ir neretai su juo konkuravo. Daimler-Benz variklis dažniausiai buvo naudojamas vienmotoriuose ir dvimotoriuose naikintuvuose, Jumo – daugiausia bombonešiuose, tokiuose kaip Junkers Ju 87 ir Ju 88, ir H serijos Heinkel He 111. Iš visų vokiškų aviacinių variklių karo metais daugiausiai buvo pagaminta Jumo 211 (68 248 vnt.).
Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jumo 211 konstruktorius – daktaras Francas Jozefas Noigebaueris (vok. Franz Josef Neugebauer). Konstrukciškai Jumo 211 buvo ankstesnio įmonės modelio Jumo 210 padidinta versija. Jumo 210 buvo pirmasis Vokietijoje sukurtas aviacinis variklis su trimis vožtuvais cilindrui, kompresoriumi ir lietu karteriu. Gamybos pradžios metu, ketvirtojo dešimtmečio viduryje jis generavo tam laikotarpiui gana įprastą 700 AG galią. Tobulinant 210G buvo pradėtas montuoti stūmoklinis tiesioginis degalų įpurškimas, padidinęs jo galimybes.
1934 m., dar vykstant Jumo 210 bandymams, RLM paskelbė sąlygas sukurti naują 1000 AG (735 kW) galios iki 500 kg sveriantį variklį. Į kvietimą teikti savo projektus sureagavo „Jumo“ ir „Daimler-Benz“. Norėdami aplenkti naująjį „Daimler-Benz DB 600“, „Jumo“ komanda pateikė tuo metu bandyto modelio 210H pagrindu sukurtą variklio projektą.
Pirmasis Jumo 211 prototipas Jumo gamykloje Desau mieste buvo surinktas 1935 m. pabaigoje, jo bandymai pradėti 1936 m. balandžio mėn. Kaip ir modelis 210H, jis buvo apverstos V formos, turėjo tris vožtuvus cilindrui, buvo komplektuojamas su mechanine tiesioginio degalų įpurškimo sistema, naudojanti alkūninio veleno varomus mažus stūmoklius. Aušinimo sistema – atviro ciklo, veikiančią atmosferos slėgiu.[1] Ribota serijinė gamyba buvo pradėta 1937 m. balandžio mėn. Desau. Surinkus kiek daugiau nei 1 000 vnt., liepos mėn. gamyba pradėta ir Magdeburge.
Trijuose pirmuosiusoe modeliuose buvo montuojami fiksuoti dviejų greičių kompresoriaus darbo nustatymai, pritaikyti veikimui mažame ir dideliame aukštyje. Pirmasis orlaivis, varomas 211A, buvo pagamintas 1937 m. 1938 m. buvo pradėtas gaminti modernizuotas modelis 211B. Padidinus maksimalų apsukų skaičių iki 2400, galia išaugo iki 1200 AG (1184 AG). Vėlesni modeliai 211C ir 211D pirmiausia skyrėsi propelerio reduktoriaus perdavimo skaičiumi.
Konkuruojantis modelis DB 600 iš esmės buvo panašus, tačiau buvo gaminamas be tiesioginio įpurškimo sistemos. RLM pašreiškus nuomonę, kad visi būsimi varikliai turi būti komplektuojami su tokia įranga, Daimler 1937 m. pabaigoje pateikė modelį su įpurškimu – DB 601.
1940 m. variklis buvo iš esmės atnaujintas, pradėtas komplektuoti su slėgine aušinimo sistema. Kylant slėgiui kyla vandens virimo temperatūra, todėl variklis gali veikti aukštenėse temperatūrose. Tai, savo ruožtu, leidžia aušinimo skysčio pernešti daugiau energijos. Tia įgalina variklį dirbti didesniu galios režimu ir naudoti mažesnius radiatorius. Po patobulinimų nustačius, kad 211E be perkaitimo gali dirbti daug didesniu galios režimu, todėl variklis netrukus buvo modernizuotas iki naujo standarto 211F, į kurį buvo montuojamas sustiprintas alkūninis velenas ir efektyvesnis kompresorius. Veikdamas 2600 aps./min., 211F pasiekė 1340 AG (986 kW) galią, i jį sekęs 211J (211F su tarpiniu aušinimu) – 1420 AG (1044 kW).
Toliau vystant 211 modelių gamą, ji evoliucionavo į Jumo 213.
Prie to, kad Jumo 211 tapo pagrindiniu karinių bombonešių varikliu, nemaža dalimi prisidėjo faktas, jog „Junkers" taip pat gamino daugumą tuometinių bombonešių. Kita priežastis – mažesnis „Daimler“ variklių svoris, kas teikė pranašumą jų naudojimui naikintuvuose. Atitinkamai „Jumo“ buvo priskirti bombonešiams.
Viso buvo pagaminti 68 248 vnt. 211 serijos variklių, įskaitant 1 046 prototipus ir eksperimentinius variantus. 1942 m. rudenį gamybos apimtys pasiekė 1700 variklių per mėnesį. Nuo 1937 m. iki 1944 m. vidurio varikliai buvo surenkami gamyklose Magdeburge, Kėtene, Leipcige, Štetine ir Strasburge.[2]
Gamyba pagal metus, vnt.:
| 1938 m. | 1939 m. | 1940 m. | 1941 m. | 1942 m. | 1943 m. | 1944 m. | Viso: |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 962 | 2800 | 10 000 | 14 400 | 16 500 | 16 770 | 6816 | 68 248 |
Gamyba pagal gamyklas, vnt.:
| iki 1942 m. gruodžio 31 d. | 1943 m. | 1944 m.
(gamybos pabaiga) |
Viso: | |
|---|---|---|---|---|
| Desau | 1086 | - | - | 1086 |
| Kėtenas | 16 127 | 4710 | 74 (vasaris) | 20 911 |
| Magdeburgas | 12 544 | 6835 | 4888 (rugpjūtis) | 24 267 |
| Leipcigas | 10 191 | 5102 | 1739 (rugpjūtis) | 17 032 |
| Štetinas | 4714 | - | - | 4714 |
| Stasburgas | - | 123 | 115 (vasaris) | 238 |
| Viso: | 44 662 | 16 770 | 6816 | 68 248 |
Jumo 211 pakeitė Jumo 213.
Variklio kaina gamybos proceso eigoje mažėjo: vidutiniškai 1937 m. vienas vienetas kainavo 77 903 RM, 1938 m. – 48 600 RM, 1939 m. – 38 000 RM.
Jumo 211 buvo pirmasis vokiškas aviacijos variklis, naudotas „Kraftei“ variklių moduliams – tokie iš keleto variklių surinkti „Kraftei" agregatai buvo naudojami generuoti didelias galias, reikalingas varyti tokius orlaivius kaip 1942 m. gruodžio mėn. pradėtas kurti Messerschmitt Me 264.
Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galios ir apsukų skaičiai nurodyti kilimo režime jūros lygyje.[2]
| Variklio modelis | Galia | Esant aps./min | |
|---|---|---|---|
| AG | kW | ||
| A (ankstyvasis) | 986 | 736 | 2 200 |
| A (vėlyvasis) | 1 085 | 809 | 2 300 |
| B, C, D, H, G | 1 184 | 883 | 2 400 |
| F, L, M, R | 1 322 | 986 | 2 600 |
| J | 1 401 | 1 044 | 2 600 |
| N | 1 430 | 1 067 | 2700 |
| P | 1 479 | 1 103 | 2700 |
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jumo 211 buvo montuojama į šiuos lėktuvus:
- Avia S-199
- Dornier Do 217 – vienmotoris bandomasis lėktuvas
- Focke-Wulf Ta 154
- Heinkel He 111E, H ir Z
- IAR 79
- Junkers F 24kai – Jumo 211 bandymo stendas
- Junkers Ju 87
- Junkers Ju 88
- Junkers Ju 90
- Junkers Ju 252
- Messerschmitt Me 264 (tik prototipe V1, vėliau pakeisti keturiais BMW 801)
- Messerschmitt Me 323 (tik bandymams)
- Savoia-Marchetti SM.79 (Rumunijoje gaminti variantai)
Specifikacijos (Jumo 211Ba / 211Da)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendrosios characteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tipas: 12 cilindrų V formos (60 laipsnių) apverstas skysčiu aušinamas vidaus degimo variklis su kompresoriumi
- Cilindro skersmuo: 150 mm
- Stūmoklio eiga: 165 mm
- Darbinis tūris: 34,97 l
- Ilgis: 1745 mm
- Plotis: 804 mm
- Aukštis: 1059 mm
- Sausas svoris: 640 kg be priedų
Komponentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paskirstymo velenas: viršutinis, kumštelinis, 3 vožtuvai cilindrui (du įsiurbimo ir vienas išmetimo)
- Kompresorius: dviejų greičių centrifugos tipo kompresorius su automatiniu valdymu
- 211Ba: 7,82:1
- 211Da: 11,375:1
- Matinimo sistema: tiesioginis įpurškimas
- Kuras: 87 oktanų benzinas
- Tepimo sistema: slėginė, 4-6 atmosferų (4,1–6,1 baro)
- Aušinimo sistema: aušinamas skysčiu, šilumnešis – etilenglikolis
Galios duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Galia:
- 1200 AG (882,6 kW) esant 2400 aps./min. (1 min.) jūros lygyje
- 1020 AG (750,2 kW) esant 2400 aps./min. (5 min.) jūros lygyje
- 950 AG (699 kW) esant 2300 aps./min. (30 min.) jūros lygyje
- 800 AG (588 kW) esant 2100 aps./min. (maks. ilgalaikė) jūros lygyje
- 660 AG (485 kW) esant 2300 aps./min. (kreiserinis) jūros lygyje
- 1025 AG (754 kW) esant 2,200 aps./min. 1710 m aukštyje naudojant mažos galios kompresoriaus režimą
- 975 AG (717 kW) esant 2,200 aps./min. 4200 m aukštyje naudojant didelės galios kompresoriaus režimą
- Specifinė galia: 34,35 AG/l (25,26 kW/l)
- Suspaudimo laipsnis: 6,5:1
- Specifinės kuro sąnaudos: 0,214 kg/AG*h (0,291 kg/kWh) maksimalios nuolatinės galios režime
- Tepalo sąnaudos: 0,010–0,015 kg/AGh (0,014–0,020 kg/kWh)
- Specifinė galia: 1,894 AG/kg (1,393 kW/kg)
- Reduktorious: krumpliaratinis
- 211Ba 0,595:1
- 211Da 0,645:1
- Vidutinis efektyvusis slėgis: 12,87 atmosferos (13,04 baro; 189,1 psi)
Taip pat žr.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panašūs varikliai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bingham, Victor (1998). Major Piston Aero Engines of World War II. Airlife Publishing. ISBN 1-84037-012-2.
- Christopher, John (2013). The Race for Hitler's X-Planes: Britain's 1945 Mission to Capture Secret Luftwaffe Technology. History Press. ISBN 978-0-7524-6457-2.
- Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines: From the Pioneers to the Present Day (5th leid.). Sutton. ISBN 0-7509-4479-X.
- Kay, Antony. Junkers Aircraft & Engines 1913–1945. Putnam Aeronautical Books. ISBN 0-85177-985-9.