Etilenglikolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Etilenglikolis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė C₂H₆O₂
Molinė masė
SMILES C(CO)O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Etilenglikolis – organinis junginys, plačiai naudojamas kaip antifrizas.

Toksiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pats etilenglikolis nėra toks nuodingas, nors jo didelės dozės gali slopinti nervų sistemą. Etilenglikolio nuodingumas pirmiausia susijęs su jo metabolitais – glikoaldehidų rūgštimis (oksalo) ir kitomis organinėmis rūgštimis, kurios susidaro katalizuojant alkoholdehidrogenazei. Glikoaldehidas slopina CNS. Prasideda sunki metabolinė acidozė audiniuose, besikaupiantys kalcio oksalatai pažeidžia širdį ir inkstus. Apsinuodijimo simptomai yra pykinimas, vėmimas, ataksija, kalbos sutrikimas, traukuliai ir koma. Galimi kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.