Pereiti prie turinio

Avia S-199

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Avia S-199
S-199 zraelio karinių oro pajėgų muziejuje
Tipas Naikintuvas
Gamintojas Avia
Kūrėjas Messerschmitt
Gamybos metai 1947-1949 m.
Pirmas skrydis 1947 m. kovo mėn.
Baigtas naudoti 1957 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Čekoslovakijos karinės oro pajėgos
Izraelio karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt. 603
Vieneto kaina 190 000 USD (kaina Izraeliui, 1948 m.)
Variantai Avia S-99
Avia CS-99
Avia S-199
Avia CS-199
Avia D-199
Prototipas Messerschmitt Bf 109

Avia S-199 – po Antrojo pasaulinio karo sukurtas propeleriu varomas naikintuvas, sukurtas gamintas Čekoslovakijoje. Orlaivis konstrukciškai buvo Vokietijoje sukurto naikintuvo „Messerschmitt Bf 109G“ modifikacija su varikliu „Junkers Jumo 211F“. Orlaivis labiausiai išgarsėjo kaip pirmasis Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvas, kuris taip pat sėkmingai buvo naudojamas 1948 m. Arabų-Izraelio karo metu.

S-199 buvo gaminamas Čekoslovakijoje, naudojant šios šalies nacistinės okupacijos metu sukauptas Liuftvaffei skirtų orlaivių detalių atsargas. Trūkstant Bf-109 skirtų „Daimler-Benz DB 605“ variklių, į S-199 buvo montuojami mažiau dinamiški, bombonešiams skirti varikliai „Jumo 211“ ir didesni sraigtai. Tokių modifikacijų išdavoje orlaivis pasižymėjo įvairiais konsturkcinaisi defektais ir valdymo sunkumais, buvo nemėgiamas pilotų. Čekoslovakijos pilotai jį pravardžiavo Mezek („mulas“). Izraelyje jis buvo oficialiai vadinamas Sakeen („peilis“ hebrajų kalba), nors dažniausiai buvo vadinamas Messerschmitt arba Messer („peilis“, tiek vokiškai, tiek jidiš).

Daimler-Benz DB 605

Po karo Čekoslovakijos įmonė „Avia“ dviejose orlaivių gamyklose (Čakovicuose netoli Prahos įsikūrusioje Avia (1946–1948 m. vadinta „závod Avia“ 1948–1949 m. – závod Avia-Jiřího Dimitrova) ir Prahoje įsikūrusioje „závod Vysočany“) tęsė okupacinės Trečiojo Reicho valdžios pradėtą „Messerschmitt Bf 109“ modelio „G-6“ gamybą iš karo meto atsargų. Orlaivis buvo pervadintas „Avia S-99“.

Pasibaigus variklių „Daimler-Benz DB 605“ atsargoms (dalis jų buvo sunaikinti per sprogimą sandėlyje Krasné Březno mieste), buvo priimtas sprendimas naudoti į bombonešius Heinkel He 111 montuotus „Junkers Jumo 211F“ variklus ir sraigtus.

Junkers Jumo 211F

Rezultatai nepatenkino lūkesčių: naujajam lėktuvui trūko dinamikos, o masyvaus sraigto sukuriamas jėgos momentas labai apsunkino valdymą ir reikalavo nuolatinio krypties koregavimo. Mažas atstumas tarp pagrindinės važiuoklės ratų ir lėktuvo polinkis sukti į šoną kėlė didelį avarijos pavojų kilimo ir tūpimo metu.

Mauser MG 151

Bf-109 buvo numatyta tarp „Daimler-Benz DB 605“ cilindrų blokų montuoti per propelerio ašį šaudančią patranką (vok. Motorkanone). „Jumo 211“ tokios galimyubės nebuvo, todėl į S-199 buvo montuojama po automatinę patranką MG 151 po kiekvienu sparnu (Rüstsatz VI modifikacija). Tai tai dar labiau apsunkino orlaivio valdymą. Šaudymą per propelerio mentes turėjęs užtikrinti kulkosvaidžio MG 131 sinchronizatorius neveikė taip, kaip buvo numatyta, todėl pasitaikė atvejų, kai mūšiuose dalyvavę Izraelio numušdavo savo propelerius.[1]

Pirmasis orlaivio skrydis įvyko 1947 m. kovo mėn., gamyba tęsėsi 1949 m.

Buvo pagaminta apie 550 S-199, įskaitant treniruoklius, pažymėtus indeksais „CS-199“ (ginkluotas) ir „C-210“ (be ginkluotas).

Paskutinius S-199 Čekoslovakijos nacionalinio saugumo tarnybos laivynas nurašė 1957 m.[2]

Eksploatacijos istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čekolosvakijos KOP

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čekoslovakijos KOP Avia S-199

Pirmuosius serijinius S-199 Čekolosvakijos KOP gavo 1948 m. vasario 2 d. Jais buvo apginkluoti Brno dislokuotos 3-iosios aviacijos divizijos 7 ir 8 aviacijos pulkai. Balandžio 2 d. jie turėjo skrydžiui partengtus mažiausiai 32 orlaivius. 1948 m. balandžio 14 d. pradėta S-199 eksploatacija Česke Budějovicuose dislokuotame 2-osios aviacijos divizijos 4-ąjame aviacijos pulke ir 5-ajame pulke veikusiame naikintuvų mokymo centre. Lierpos pabaigoje pirmieji S-199 pasiekė Zvolene įsikūrusį 4-osios aviacijos divizijos 1-ąjį pulką, ir Aviacijos karo akademiją Hradec Kralove bei Pardubicėje.

Iki 1949 m. visi tuometiniai naikintuvų pulkai perėjo tik prie S-199. 1949 m. birželio 30 d. šiais lėktuvais aprūpintos 3-iosios oro divizijos 3-iojo pulko dviejų eskadrilių pajėgos, vėliau – dar viena. 1949 m. pradžioje „mulus“ taip pat gavo Saugumo oro pajėgos, kurios juos dislokavo kartu su oro patruliais.

S-199, kaip pagrindinio Čekoslovakijos karinių oro pajėgų naikintuvo, era baigėsi 1951 m., pradėjus perginklavimą reaktyviniais orlaiviais. 1951 m. birželio 1 d. suformavus naują, 22-ąją aviacijos diviziją, jai buvo perduoti tik S-199 ginkluoti 3-asis, 4-asis ir 18-asis aviacijos pulkai. 1951–1953 m. S-199 naudoti Karinių oro pajėgų akademijoje, naikintuvu 51-ajame aviacijos pulke, o nuo 1953 m. lapkričio 1 d., kaip laikina ginkluotė iki pavasario, – 6-ajame reaktyvinių naikintuvų pulke. 1953–1955 metais S-199 taip pat eksploatavo 45-ojo artilerijos žvalgybos pulko 3-ioji eskadrilė.

Paskutinės šio tipo mašinos iki 1955 metų vasaros pradžios naudotos 6-ajame naikintuvų pulke, 45-ajame artilerijos žvalgybos pulke ir 1-ajame bei 2-ajame aviacijos akademijos pulkuose.

Dar iki Izraelio nepriklausomybės paskelbimo, siekdami apeiti 1948 m. įvestą ginklų embargą, Izraelio agentai su įvairiomis šalimis slaptai derėjosi dėl įvairios ginkluotės pirkimo. Čekoslovakija sutiko slaptai parduoti įvairios ginkluotės, įskaitant 25 orlaivius „Avia S-199“. Dėl įvairių priežasčių Izraelį pasiekė tik 23 šio tipo orlaiviai. Visiškai įrengto lėktuvo kaina buvo 190 000 JAV dolerių.[3]

Izraelio KOP Avia S-199, 1948 m

Pirmieji keturi egzemplioriai užsakovą pasikė 1948 m. gegužės 20 d., praėjus šešioms dienoms po Izraelio nepriklausomybės paskelbimo ir penkioms dienoms nuo Egipto karo veiksmų pradžios. Pirmąjai Izraelio naikintuvų eskadrilei (vėliau pervadintai 101-ąja Chel Ha Avir eskadrile) priskirti keturi „Avia S-199“ pirmame mūšyje dalyvavo gegužės 29 d., operacijos „Pleshet“ metu. Jų misija buvo atakuoti Egipto pajėgas tarp Isdudo ir Gaesher Ad Halom tilto į pietus nuo Tel Avivo. Birželio 3 d., iš Herzlijos aerodromo pakilęs šio tipo orlaivis[4] pasiekė pirmąją Izraelio karinių oro pajėgų pergalę ore – pilotas Modi Alonas numušė du Tel Avivą bombardavusius Egipto karališkųjų oro pajėgų C-47.[5][6]

Oro mūšiuose S-199 pasirodė siplnas ir nepatikimas. Be to, techninės priežiūros problemos lėmė, kad vienu metu skrydžiams tinkami buvo ne daugiau kaip penki iš šių orlaivių. Visgi, Izraelio KOP S-199 pavyko pasiekti pergalių net ir prieš „Supermarine Spitfire[7][8], naudotus Egipto karinių oro pajėgų.

1948 m. spalio pabaigoje dauguma Izraelio S-199 buvo perkelti į rezervą, koviniam patruliavimui naudoti tik šeši šio tipo orlaiviai. Pavieniai skrydžiai su S-199 buvo vykdomi iki gruodžio vidurio.

Tūpimo metu sudužęs Izraelio KOP Avia S-199, 1948 m.
Avia S-99
Messerschmitt Bf 109 G-10 variantas, surinktas po karo Čekoslovakijoje. Gamyklinis „Avia“ pavadinimas – „C.10“. Surinktas 21 vnt.
Avia CS-99
Dvivietis mokymams skirtas „Avia S-99“ variantas, sukurtas Bf 109G-12 pagrindu. Gamyklinis „Avia“ pavadinimas – „C.10“. Surinkti 23 vnt.
Avia S-199
„Avia S-99“, varomas varikliu „Junkers Jumo 211F“, pagrindinis serijinis variantas. Gamyklinis „Avia“ – pavadinimas C.210". Surinkti 559 vnt.
Avia CS-199
Dvivietis mokymui skirtas variantas „Avia S-199“ pagrindu.
Avia D-199
Žvalgybinis variantas.
 Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Čekoslovakijos KOP Avia S-199 sudužęs tūpimo metu
    • 2-oji aviacijos divizija
      • 4 aviacijos pulkas
      • 5 aviacijos pulkas
    • 3-ioji aviacijos divizija
      • 7 aviacijos pulkas
      • 8 aviacijos pulkas
    • 5-oji aviacijos divizija
      • 1 aviacijos pulkas
    • 22-oji aviacijos divizija
      • 3 aviacijos pulkas
      • 4 aviacijos pulkas
      • 18 aviacijos pulkas
    • Karo aviacijos karo akademija
 Izraelio vėliava Izraelis
  • Izraelio oro pajėgos
    • 101-oji eskadrilė

Išlikę orlaiviai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 ; 'Avia CŠ-199; Prahos aviacijos muziejus, Kbely'

Čekijos Respublika

  • CS-199 (Nr. UC-26, serijos numeris 565) – eksponuojamas Čekijos aviacijos muziejuje (Kbely, Praha).[9]
  • S-199 (Nr. UF-25, serijos numeris 178 – eksponuojamas Čekijos aviacijos muziejuje (Kbely, Praha). [9]
Izraelis
  • S-199 (Nr. D-112) – eksponuojamas Izraelio karinių oro pajėgų muziejuje Hatzerimo Izraelio karinių oro pajėgų bazėje netoli Hatzerimo miesto.[10]

Specifikacijos (S-199)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal The Complete Book of Fighters [11]

Bendrosios charakteristikos

  • Propeleris: trimentis, metalinis, pastovaus greičio keičiamo žingsnio proleperis „VS 11“

Skrydžio duomenys

  • Skrydžio nuotolis: 860 km (460 jūrmylių)
  • Kilimo greitis: 13,7 m/s
  • Sparno apkrova: 231 kg/m²
  • Savitoji galia: 0,321 kW/kg

Ginkluotė

  1. Lande, D.A. (2000). Messerschmitt 109. MBI Publishing Company. pp. 116. ISBN 0-7603-0803-9.
  2. „Avia S-199 : Avia“.
  3. Ilan, Amitzur (1996). The Origin of the Arab-Israeli Arms Race. Arms, Embargo, Military Power and Decision in the 1948 Palestine War, New York University Press, p. 169
  4. „How Nazi Fighter Planes Saved Israel War Is Boring, 2016-15-08“. Nuoroda tikrinta 2017-03-15.
  5. Aloni, Shlomo. Arab–Israeli Air Wars. Osprey Publishing. ISBN 1-84176-294-6.
  6. Norton, Bill. Air War on the Edge – A History of the Israel Air Force and its Aircraft since 1947. Midland Publishing. pp. 110–12. ISBN 1-85780-088-5.
  7. Nordeen, Lon. Fighters Over Israel, The Story of the Israeli Air Force from the War of Independence to the Bekaa Valley. Guild Publishing.
  8. „Attributed Israeli Air Combat Victories“. Safarikovi. Nuoroda tikrinta September 8, 2011.
  9. 9,0 9,1 „Avia S-199 (čs. verze Messerschmitt Bf 109G/K) - stíhací letoun“. Vojenský Historický Ústav Praha (čekų). Vojenský Historický Ústav. Nuoroda tikrinta 25 April 2017.
  10. „Airframe Dossier - Messerschmitt-Avia CS-199, s/n D-112 IDF, c/n 782358“. Aerial Visuals. AerialVisuals.ca. Nuoroda tikrinta 24 April 2017.
  11. Green, William; Swanborough, Gordon (1994). The Complete Book of Fighters. London: Salamander. p. 40. ISBN 1-85833-777-1.
  12. Lednicer, David. „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“. m-selig.ae.illinois.edu. Retrieved 16 April 2019.