Julija Tymošenko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julija Tymošenko
ukr. Юлія Володимирівна Тимошенко
Yulia Tymoshenko November 2009-3cropped.jpg
Julija Tymošenko, lapkričio 2009
Gimė: 1960 m. lapkričio 27 d. (56 metai)
Ukraina Ukraina, Dniepropetrovskas
Tėvai: Volodymyras Hryhianas ir Liudmila Telegina
Sutuoktinis(-ė): Oleksandras Tymošenka
Vaikai:

Jevhenija

Pareigos: Ukrainos premjerė
Partija: Ukrainiečių sąjunga „Tėvynė“
Išsilavinimas: Ekonomistė (Dniepropetrovsko valstybinis universitetas)
Commons-logo.svg Vikiteka: Julija TymošenkoVikiteka
Svetainė:
tymoshenko.ua

Julija Volodymyrivna Tymošenko (arba Julija Timošenko; mergautinė Hryhian, ukr. Григян; ukr. Юлія Володимирівна Тимошенко; g. 1960 m. lapkričio 27 d. Dnipropetrovske) – Ukrainos politikė, verslininkė, didžiausios šalies opozicinės partijos „Tėvynė“ vadovė.

2005 m. sausio–rugsėjo mėn. ir nuo 2007 m. gruodžio iki 2010 m. kovo Ukrainos premjerė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julija Hryhian gimė 1960 m. lapkričio 27 d. Dniepropetrovske Liudmilos Teleginos ir Volodymyro Hryhiano šeimoje. Tėvas paliko šeimą, kada dukrai tebuvo 3 metai. Motina dirbo mokytoja miesto mokykloje. Vėliau Julija pasiėmė motinos pavardę – Telegina, su kuria ir baigė vidurinę mokykla 1977 m. Po dvejų metų, 1979 m., ji įstojo į Valstybinio Dniepropetrovsko universiteto ekonomikos fakultetą, ekonomikos-kibernetikos specialybę[1].

Tais pačiais 1979-ais, būdama 18-os metų amžiaus, Julija susipažino su metais vyresniu Oleksandru Timošenka, o jau po metų jiems gimė dukra Evhenija. Po universiteto baigimo Julija Timošenko pradėjo dirbti mašinų gamykloje, o 1980-ųjų pabaigoje kartu su vyru atidarė videosaloną[2]. Salonas veikė apie metus. 1989 m. jiedu įkūrė Dniepropetrovsko rajono komjaunimo komiteto globojamą jaunimo centrą „Terminal“. Tymošenko tapo centro komercijos direktore. 1991 m. Tymošenko su vyru įkūrė bendrovę „Ukrainskij benzin“. Vėliau šį bendrovė tapo Ukrainos jungtinės energijos sistemos finansų ir pramonės koncernu. Tymošenko buvo koncerno komercijos vadovė ir generalinė direktorė. 19951997 m. buvo bendrovės prezidentė. 1999 m. gruodžio 30 d. tapo Viktoro Juščenkos vyriausybės vicepremjere. 2001 m. sausio 19 d. buvo atleista iš pareigų. Kiek vėliau jai buvo pateikti kaltinimai mokesčių slėpimu ir Rusijos dujų kontrabanda. Kalėjime kalinta 42 dienos ir buvo išteisinta.

Politinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1996–1998 – Ukrainos Auksčiausiosios Tarybos deputatė. (Kirovohrado srities Bobrynecių rinkimų apylinkė Nr. 229). Tarybos finansų ir bankų veiklos komiteto narė;
  • 1998–2000 m. – Ukrainos Auksčiausiosios Tarybos deputatė. Tarybos biudžeto komiteto vadovė; užimdama šitas pareigas inicijuoja biudžeto reformą;
  • 1999 m. liepos 9 d. įkūrė partiją „Batkivščina"
  • 1999 m. gruodis–2001 m. sausis – vicepremjerė energetikos kompleksui Viktoro Juščenkos vyriausybėje. 2001 m. sausio 19-ąją prezidento Leonido Kučmos įsakymu atleidžiama nuo pareigų;
  • 2004 m. ruduo. Aktyvi Juščenkos šalininkė prezidento rinkimuose, viena iš Oranžinės revoliucijos lyderių;
  • 2005 m. sausis – rugsėjis 10-ta Ukrainos ministrė pirmininkė;
  • 2007 m. gruodžio iki 2010 m. kovo 3 d. 13-ta Ukrainos ministrė pirmininkė.

2010 m. Tymošenko dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimuose, tačiau antrame rinkimų rate gavusi 45,47 % balsų pralaimėjo Viktorui Janukovyčiui. Iš karto po rezultatų paskelbimo ji apskundė juos teismui, tačiau 2010 m. vasario 20 d. atsiėmė savo skundą. Vėliau ji pasakė: „Tapo aišku, kad teismai nesugeba išaiškinti teisybės“.[3]

Netrukus po rinkimų nuo gegužės mėnesio Tymošenko atžvilgiu buvo iškelta keletas baudžiamųjų bylų.[4] 2011 m. spalio 11 d. Ukrainos teismas nuteisė Tymošenko septyneriems metams kalėjimo už tai, kad 2009 m. su Rusija pasirašė naująjį sutartį dėl dujų tiekimo.[5] Po tokio nuosprendžio ES ir kitos tarptautinės organizacijos jį pavadino politišku.

2012 m. pradžioje frakcijos „JTB-Tėvynė“ deputatė Natalija Korolevskaja pranešė, jog oficialiai pateikė prašymą skirti Tymošenko Nobelio taikos premiją.[6]

2014 m. vasario 22 d. po Ukrainos parlamento sprendimo sugrąžinti 2004 m. priimtą konstituciją ir apkaltos pradėjimo prezidentui V. Janukovyčiui, politikė buvo paleista iš kalėjimo. Jai panaikinti visi kaltinimai, tad ji tęsė savo politinę karjerą. Tokie sprendimai buvo priimti po aktyvių Euromaidano protestų.[7]

2014 m. gegužės 25 d. politikė dalyvavo šalies prezidento rinkimuose. Surinkusi 12,81% rinkėjų balsų[8] ji nusileido nugalėtoju tapusiam Petro Porošenka.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:


Viktoras Janukovyčius

Viktoras Janukovyčius
Ukrainos ministrė pirmininkė
Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg

2007 m. gruodžio 18 d. – 2010 m. kovo 11 d.
* * *
2005 m. sausio 24 d. – rugsėjo 8 d.
Po to:


Mykola Azarovas

Jurijus Jechanurovas