Vainotiškė
| Vainotiškė | ||
|---|---|---|
  Vainotiškė |
||
| 55°32′56″š. pl. 21°42′18″r. ilg. / 55.549°š. pl. 21.705°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 27 | |
Vainotiškė – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 9 km nuo Veiviržėnų, 8 km nuo Judrėnų, 7 km nuo Švėkšnos. Ribojasi su Šalpėnų, Jonikaičių, Kidulių, Bareikų, Pakapių kaimais. Vakariniame pakraštyje yra Bareikų miškas, rytiniu pakraščiu teka upė Judrė. Pro kaimą eina kelias iš Švėkšnos į Šalpėnus (4238). Priklauso Šalpėnų seniūnaitijai.
Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąraše, sudarytame 1993 metais įrašyta, kad Vainotiškės senosiose kapinėse buvo valstybės saugomos vertybės: tai koplytėlė prie medžio su Marijos Maloningosios skulptūra (kodas 9397), koplytstulpis su Šv. Antano, Kristaus, nešančio kryžių, Marijos skulptūromis (kodas 14805), koplytėlė prie ąžuolo su Rūpintojėlio skulptūra (kodas 14806), koplytėlė prie ąžuolo su Šv. Juozapo skulptūra (kodas 14807), koplytėlė prie ąžuolo su Šv. Roko skulptūra (kodas 14808) ir koplytėlė prie ąžuolo su Šv. Antano skulptūra (kodas 14809). Jos neišliko, buvo išgrobstytos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. vykstant pobaudžiavinėms žemės reformoms iš dvaro priklausomybės ištrūko vis daugiau kaimų. Iš buvusių didesnių bajorkaimių susiformavo nauji kaimai. Taip buvo suformuotas ir Vainotiškės kaimas. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše minimos 4 šeimos su 38 gyventojais: iš jų 25 – šeimos nariai, 8 – samdiniai ir 5 – kampininkai. 1923 m. kaime buvo 7 ūkiai, kuriuose buvo 45 gyventojai. 2001 m. gyveno 37 gyventojai. 2011 m. surašymo duomenimis – 27 gyventojai: 15 vyrų ir 12 moterų.
Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm. Nuo 1995 metų priklauso performuotai Veiviržėnų seniūnijai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 16 | 45 | 61 | 55 | 46 | 33 | 37 | 27 | 27 | ||
| ||||||||||
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kazys Rėbžda. Šalpėnai. Kaunas: UAB Lisaura, 2015.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.