Jonas Rudamina-Dusetiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jonas Rudamina-Dusiackis)
Jonas Rudamina-Dusetiškis
Rudaminos
Trabų herbas
Trabų herbas
Gimė 1581 m.
Mirė 1646 m. vasario 9 d. (~65 metai)
Tėvas Jonas Rudamina
Motina Felicija Taločkaitė
Sutuoktinis (-ė) Kristina Horodicka
Vaikai Mykolas,
Gabrielius,
Ana

Jonas Rudamina-Dusetiškis (1581 m. – 1646 m. vasario 9 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Naugarduko kaštelionas ir karinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su broliais Petru ir Kristupu augo Breslaujos vaiskio Jono Rudaminos-Dusetiškio šeimoje. Studijavo Vilniaus akademijoje, Ingolštato ir Augsburgo universitetuose. 1610 m. išrinktas Lietuvos Vyriausiojo tribūnolo deputatu. Nuo 1618 m. Vilkijos girininkas, 1619–1622 m. – Naugarduko pavaivadis, 1627–1636 m. – vėliavininkas. 1623–1635 m. buvo kelis kartus išrinktas į Seimą. 1636 m. paskirtas Naugarduko kaštelionu.

Atminimo lenta Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčioje
Jono Rudaminos-Dusetiškio veikalas Illustriora theoremata et problemata mathematica ex opticis geometria astronomia... (Žymesnės matematikos teoremos ir problemos iš optikos, geometrijos, astronomijos, elementariosios sferos ir bažnytinio kalendoriaus, viešai perskaitytos Vilniaus jėzuitų akademijoje), Vilnius, 1633

Dalyvavo 1600—1629 m. karuose su Švedija. Ypač pasižymėjo 1621 m. Chotyno mūšyje, kartu su savo vadovaujamais 720 raiteliais atlaikė gausesnių turkų pajėgų puolimą. Pats buvo sužeistas, šiose kautynėse prarado pusbrolį ir kitus bendražygius. Sugrįžo į namus ir Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčioje 1643 m. įrengė marmurinę lentą kovos draugų atminimui. Ji vaizduoja patį fundatorių, jo pusbrolį Jurgį ir kitus bendražygius: Veličką, Tališevskį, Bykovskį, Čudovskį, Mogilnickį, Vainą, Tiškevičių bei Osipovskį. Pastarieji devyni kariai akmenyje iškalti nukirstomis galvomis, su trykštančiu iš kaklų krauju. Šalia guli nukautų turkų kūnai. Tai vertingas barokinio meno kūrinys, išlikęs iki mūsų dienų.

Jam eiles skyrė poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, o savo karinius išgyvenimus J. Rudamina-Dusetiškis aprašė 1640 m. išleistoje knygoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Marija Matuškaitė. Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Валерый Пазднякоў, Рудаміны // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. – 792 с.: іл. С. 514. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)
Politinis postas
Prieš tai:
Vasilijus Kopecas
Naugarduko kaštelionas

1636
Po to:
Bogdanas Stetkevičius