Mikalojus Vladislovas Judickis
| Mikalojus Vladislovas Judickis | |
|---|---|
| Judickiai | |
| |
| Judickių herbas | |
| Mirė | 1670 m. |
| Tėvas | Grigalius Jurgis Judickis |
Mikalojus Vladislovas Judickis – (m. 1670 m.) – ATR valstybinis veikėjas, karaliaus dvariškis, Rečicos stalininkas nuo 1640 metų, LDK artilerijos generolas nuo 1654 metų, Naugarduko kaštelionas nuo 1660 metų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos bajorų Judickių giminės atstovas, herbo „Radwan“ savininkas. Buvo Zigmanto III Vazos rūmų dvariškis. 1627–1629 m. karo su Švedija metu vadovavo artilerijai generolo titulu. 1636 metais tapo karinio iždo vyresniuoju, o 1640 metais Rečicos stalininku.
Maždaug 1625 metais Romos popiežiaus Urbono VIII kvietimu išvyko į Padują. Buvo Romos popiežiaus dvare, Romoje, ten gi įstojo į Maltos ordiną. Vėliau kartu su kitais riteriais kovėsi su turkais Alžyre, Tunise ir Kretoje. Grįžęs namo dalyvavo Bogdano Chmelnickio sukilimo numalšinime. Nuo 1643 metų vadovavo Maltos ordinui Lietuvoje.
1654 m. balandžio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero oficialiai paskirtas Lietuvos armijos generolu ir samdomos armijos vadu. Remiantis karaliaus raštu tapo Skirčiumovo seniūnu. 1654 metais, vadovaujant etmonui Jonušui Radvilai, dalyvavo 1654–1667 m. ATR-Maskvos kare.
Rugpjūčio pradžioje buvo laikinas Jonušo Radvilos įgulos vadas, 5 tūkstančių raitelių, stovėjusių stovykloje 5 km nuo Vilniaus, sudėtyje. Po atsitraukimo buvo Radvilos areštuotas ir pasodintas namų areštui. 1656 metais perėjo į švedų pusę. 1658 metais Lietuvos armijos vardu derėjosi su Boguslavu Radvila dėl konfiskuoto armijos turto perdavimo. 1659 metų vasarį patyrė pralaimėjimą Medelio mūšyje, vėliau sėkmingai vadovavo Liachovičių pilies gynyboje.
Ukrainos kampanijos metu dalyvavo Baso mūšiuose, o spalio 26 d. vadovavo Lietuvos armijos dešiniajam sparnui. 1661 metais apgulė Disnos miestą, toliau persekiojo rusų armiją iki Pskovo. 1663–1664 metais dalyvavo žygyje į Roslavlį ir Brianską.
Nuo 1660 metų ir iki gyvenimo galo buvo Naugarduko kaštelionas. 1666 metais pirko Novo Mišo dvarą, kuriame įkūrė jėzuitų kolegiumą. 1667 metais gavo valdyti Loevo miestą, kuris iki XIX amžiaus antrosios pusė priklausė jo palikuonims.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Красноў М. Юдзіцкія // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 770. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Samuelis Statkevičius |
 1660 |
Po to: Stanislovas Zenovičius |