Jonas Prahiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Prahiškis
lenk. Jeronym Jan Silvan Prażsky, Jan Sylvanus
lot. Johannes Silvanis
Gimė: 1369 m.
Mirė: 1440 m. liepos 17 d. (~71 metai)
Venecija
Veikla: benediktinas, katalikybės skleidėjas.

Jonas Jeronimas Prahiškis (lenk. Jeronym Jan Silvan Prażsky, Jan Sylvanus, lot. Johannes Silvanis, apie 1369 m.1440 m. liepos 17 d. Venecija) – benediktinas, katalikybės skleidėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Čekijos. Su juo dažnai painiojamas husitas Jeronimas Prahiškis. Apie 1389-1393 m. studijavo Prahos universitete, po 1400 m. baigė teologijos studijas Krokuvos universitete; kanonų teisės daktaras.

Nuo 1394 m. Lenkijos karaliaus Jogailos kunigas. 1395-1398 m. ar 1401-1404 m. Lietuvoje platino katalikybę. Sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą fanatiškai ėmęs naikinti pagonių kulto vietas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto išsiųstas iš Lietuvos. Jo pasakojimais paremtos italų diplomato Enejos Silvio Pikolominio (vėliau popiežius Pijus II) raštų žinios apie Lietuvą ir senovės lietuvių tikėjimą.[1][2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Augustinas Janulaitis. Enėjas Silvius Piccolomini bei Jeronimas Pragiškis ir jų žinios apie Lietuvą XIV–XV a., Istorijos-kritikos piešinys, Humanitarinių mokslų fakultetas. Raštai, 1928, t. 3, sąs. 3, 65 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas JasasJonas Prahiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 643 psl.
  2. Jono Prahiškio pasakojimas pagal E. S. Pikolominį. Vertė Eugenija Ulčinaitė, Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, I, 594-596