Jonas Norkaitis (1892)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prie Lietuvos oro linijų lėktuvo Percival Q 6 stovi vyriausybinė delegacija, 1939 m. spalio 7 d. skrendanti į Maskvą pasirašyti Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį. Iš kairės: Jonas Norkaitis, Stasys Raštikis, Juozas Urbšys ir Kazys Bizauskas.

Jonas Norkaitis (1892 m. lapkričio 25 d. Pervazninkuose, Kidulių valsčiuje – 1983 m. kovo 22 d. Bad Mergentheime, Badene-Viurtemberge, Vakarų Vokietijoje) – Lietuvos ekonomistas ir diplomatas, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė 1912 m. Po to Sankt Peterburgo universitete studijavo fiziką ir matematiką. Dar studijų metais pradėjo dirbti Sankt Peterburgo pašto tarnyboje. Vėliau grįžo į Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą ir 1919–1923 m. buvo Jurbarko muitinės, o 1920–1923 m. – kartu ir Virbalio muitinės viršininku.

1923 m. paskirtas Klaipėdos muitinės viršininku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotiniu Klaipėdos kraštui. 1925 m. persikėlė į Kauną (arch. Arno Funko suprojektuotas Jono Norkaičio gyvenamasis namas K. Būgos g. 41 / V. Mykolaičio-Putino g. 8 yra pripažintas architektūros paminklu). Dešimt metų tarnavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Prekybos departamento direktoriumi, o 1935–1940 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio departamento direktoriumi.

Dalyvavo steigiant Lietuvos cukraus AB, 1931–1940 m. renkamas jos pirmininku. Priklausė Lietuvos energijos komiteto ekonominei komisijai. Nuo 1936 m. buvo skiriamas skaitlingų ekonominių derybų su užsienio valstybėmis delegacijų vadovu. 1939 m. buvo tarptautinių derybų su TSRS dalyvis, po kurių buvo pasirašyta Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis.

1940 m. J. Norkaitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1942 m. grįžo į Lietuvą, okupacinės vokiečių vadovybės buvo paskirtas Daukšiagirės valstybinių ūkių administratoriumi. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 m. išvyko į Vokietiją. Po kiek laiko įsikūrė Bad Mergentheime, kur iki mirties gyveno.

Klaipėdos lietuvių draugijos „Aukuras“ narys. Po Antrojo pasaulinio karo priklausė VLIK'ui, buvo išrinktas šios organizacijos Kontrolės komisijos pirmininku. Karo pabėgėliai tautiečiai jį buvo išrinkę ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos pirmininku Europai.

Sūnus Jonas Norkaitis – Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas ir mecenatas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]