Jonas Kazokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Kazokas (Kazakevičius) Lietuvis
lot. Jan Cosak, Cosacus, Cosacovitius
Gimė 1550 m.
Mirė 1603 m. (~53 metai)
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, vertėjas

Jonas Kazokas (Kazakevičius) Lietuvis (lot. Jan Cosak, Cosacus, Cosacovitius, 15501603 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas Kazokas Lietuvis gimė 1550 m. Pagal tikėjimą jis buvo kalvinistas ir buvo susijęs su Biržų Radvilomis, t. y. buvo jų dvariškis.[1]

Titulinis „Radviliados“ lapas. Į šią knygą įtraukti Jono Kazoko eilėraščiai

Pagal vienus šaltinius slapyvardį „Lietuvis“ naudojo poetas Jonas Kazokas,[1][2] pagal kitus – poetas Andrius Rimša.[3]

Pirmasis žinomas Jono Kazoko eilėraštis parašytas lotynų kalba ir paskirtas kitam poetui Andriui Rimšai pastarojo knygoje „Deketeros akroama, tai yra, Pasakojimas apie <…> Kristupo Radvilos <…> dešimties metų karo žygius“ arba trumpiau „Dešimtmečių pasakojimas“. Knyga išleista Vilniuje 1585 m.

Jono Radvano epopėjoje „Radviliada“ (Vilnius, 1592 m.), patalpinti trys Jono Kazoko eilėraščiai, paskirti jauniesiems Radviloms: Jurgiui Radvilai, Jonušui Radvilai I ir Kristupui Radvilai Jaunajam.[1]

Šiuos eilėraščius Jonas Kazokas pasirašė slapyvardžiu: „Jonas Kazokas Lietuvis“. Manoma, jog eilėraštis „Garbė Mikalojui Radvilai laimėjusiam mūšį prie Kesės 1578 m.“, kuris įtrauktas į minėtą knygą, taip pat priklauso Jono Kazoko plunksnai.[4]

Iki 1590 m. Jonas Kazokas paskelbė apie 15 eilėraščių septyniose kitų autorių knygose.[5]

S.Kašuckio išverstoje Cicerono knygoje „Apie pareigas“ („De officiis”), kuri publikuota 1593 m. Vilniuje, įtraukti du Jono Kazoko kūriniai. Vienas jų parašytas lotynų kalba ir paskirtas Mikalojui Naruševičiui. Kitas eilėraštis parašytas lenkų kalba, pavadintas: „Šioms knygoms“.

Kalvinizmo garbinimas juntamas Jono Kazoko eilėraščiuose, kurie paskelbti kartu su protestantų išleistais kūriniais Vilniuje, pvz., Mikalojaus Rėjaus „Postylla“ (1594 m.) ir jos vertime į lietuvių kalbą „Postilė lietuviška“ (1600 m.).[1]

Jono Kazoko eilėraščiai, pavadinti „Brangiajam skaitytojui” įtraukti į Šimono Teofilio Turnovskio knygą „Krikščionių tikėjimo veidrodis Lenkijoje”, kuri išleista Vilniuje 1594 m.

Labiausiai Joną Kazoką išgarsino jo 1595 m. atliktas vertimas iš lotynų kalbos į lenkų kalbą Juozapo Flavijaus kūrinio „Žydų karas”.[1]

Jonas Kazokas taip pat išleido knygas „Manes Danielani“ (1603 m., Vilnius), eilėraščių rinkinį, paskirtą mirusiam kalvinistui Steponui Teoliptui, taip pat knygą „Orzech wloski“ (1603 m., Vilnius), kurioje laisvu stiliumi išvertė Ovidijaus kūrybą ir ją publikavo.[6][7]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jonas Kazokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя: У 2 тамах/ Рэдкалегія: Г. П. Пашкоў (галоўны рэдактар) [і інш.]; Навуковыя кансультанты: Я. К. Анішчанка [і інш.]. Том 2: К – Я. – 2-е выданне. – Мн.: Беларуская энцыклапедыя імя Петруся Броўкі, 2007. – С. 11.
  3. Eglė Patiejūnienė. Andrius Rimša ir „demokratinis“ herojinės poemos modelis. Orbis Lituaniae. [1][neveikianti nuoroda]
  4. Nowak-Dłużewski J. Okolicznościowa poezja polityczna w Polsce. Pierwsi krolowie elekcyjni. – Warszawa, 1969. – S. 150.
  5. Кавалёў С. Сціплы служка муз: (Творчасць Яна Казаковіча Літвіна) // Працы кафедры гісторыі беларускай літаратуры Беларускага дзяржаўнага універсітэта. – Выпуск 2. – Мн., 2002.
  6. Кавалёў С. Сціплы служка муз: (Творчасць Яна Казаковіча Літвіна) // Працы кафедры гісторыі беларускай літаратуры Белдзяржуніверсітэта. Мн., 2002. Вып. 2.
  7. Казаковіч (Казак) Ян. Biografija skelbiama internetinėje baltarusių enciklopedijoje „Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė” [2].