Jonas Karutis
| Jonas Karutis | |
|---|---|
| Gimė | 1900 m. kovo 23 d. Jovaišai, Ramygalos valsčius |
| Mirė | 1943 m. balandžio 11 d. (43 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Gražytė |
| Vaikai | Gediminas Konstantinas, Rimgaudas Voldemaras Saulius |
| Veikla | savanoris, karo invalidas, politinis veikėjas |
| Alma mater | 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Jonas Karutis (1900 m. kovo 23 d. Jovaišuose, Ramygalos valsčius – 1943 m. balandžio 11 d. Kaune) – Lietuvos savanoris, karo invalidas, politinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vos vienuolikmetis Jonas liko be motinos, augo su broliu ir seserimi. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos kovose su bolševikais prie Dauguvos buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos akies, tačiau grįžo į tarnybos vietą tęsti kovos. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione, kovojo su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Už kovinius nuopelnus apdovanotas I laipsnio ir II laipsnio Vyčio kryžiais.
1919 m. rudenį paleistas į atsargą, nuo 1922 m. dirbo Karo muziejuje. 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Vienas Lietuvos karo invalidų „Vyčių brolijos“ steigėjų, 1923–1930 m. ir 1933–1935 m. jos valdybos pirmininkas. 1928–1931 m. ir 1933–1935 m. Savanorių sąjungos sekretorius.
Prisidėjo prie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo organizavimo ir vykdymo. Vėliau – pusiau legalios sukarintos organizacijos „Geležinis vilkas“ Centrinės Kauno kuopos vadas, kurį laiką redagavo voldemarininkų laikraštį „Tautos kelias“. 1929 m. ir 1934 m. už dalyvavimą voldemarininkų veikloje ištremtas į Panevėžio apskritį, gyveno Ramygaloje. 1932–1934 m. faktinis laikraščio „Tautos balsas“ redaktorius ir leidėjas. 1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir tapo diplomuotu literatu-žurnalistu. 1935 m. spalio 25 d. suimtas ir karinio tribunolo už sąmokslą prieš valdžią nuteistas mirties bausme. Vėliau bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos, 1938 m. balandžio 18 d. dėl ligos iš kalėjimo paleistas į laisvę.[1]
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. NKVD suimtas, 1941 m. balandžio 23 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams nelaisvės, apkaltintas veikęs prieš darbo liaudį ir revoliucinį judėjimą. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, 1941 m. birželio 23 d. iš Kauno kalėjimo išlaisvintas, gydėsi Vokietijos ligoninėse. Per nacių okupaciją 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Lietuvių nacionalistų partijos laikinasis vadas.[2] Mirė nuo plaučių vėžio, palaidotas Ramygalos kapinėse. 1989 m. reabilituotas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nemirtingas Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris J. Karutis // Respublika, 2010-06-12
- ↑ Jonas Karutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 513 psl.