Jonas Burba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Burba (1853 m. birželio 16 d. Skapiškyje1915 m. rugsėjo 14 d. Kaltanėnuose) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Švenčionių mokykloje. Baigęs 5 klases įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Čia besimokydamas dalyvavo lietuvių klierikų sambūriuose. Skaitydavo lietuvišką spaudą.

1878 m., gavęs kunigo įšventinimus, paskirtas vikaru į Dysną (Baltarusija). Po dvejų metų perkeltas klebonu į Prozorokus (Vitebsko sr., Gluboko raj.). 1882 m. pabaigoje perkeltas į Tverečių. Po penkerių metų vėl trumpai dirbo klebonu Baltarusijoje – Višniave (Ašmenos raj.). 1888 m. paskirtas Daugėliškio klebonu. Čia gyveno 15 metų. 19031909 m. Švenčionių klebonas ir dekanas. Po spaudos atgavimo yra dirbęs kitose Vilniaus vyskupijos parapijose: 19101911 m. klebonas Nočioje (Baltarusija), 19131914 m. – vėl Daugėliškyje.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais sunkiai sirgo. Gyveno Kaltanėnuose pas giminaitį kun. M. Meštikį. Palaidotas Kaltanėnuose.

Švietėjiška veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos parapijose – Tverečiuje, Daugėliškyje, Švenčionyse praėjo vaisingiausi jo, kaip lietuvybės gaivintojo, veiklos metai. Parapijose dauguma gyventojų buvo lietuviai, bet dvarponių ir kunigų stipriai lenkinami. Nebuvo lietuviškų mokyklų. Beveik nepasiekdavo lietuviška spauda. Atvykęs pareikšdavo esąs lietuvis ir bažnytines apeigas atlikdavo lietuvių kalba. Iš parapijiečių suorganizuodavo parapijos aktyvą. Tarp jų rasdavo knygnešių bei spaudos platintojų. Organizuodavo jos atgabenimą iš Mažosios Lietuvos. Aktyvūs jo talkininkai buvo veiklūs Švenčionių dekanato vikarai, kunigai K. Karvelis, A. Matevičius, M. Maželis, Paplauskas ir kiti, knygnešiai Juozas Balčiūnas, Aleksandras Telyčėnas. Daugėliškyje jo artimiausias ir patikimiausias pagalbininkas buvo zakristijonas Mykolas Cicėnas.

Platino spaudą ir pats. Knygnešiai parūpindavo lietuviškų maldaknygių, pasaulietinio turinio spaudinių, dažnai išdalydavo juos nemokamai. Mokė vaikus lietuviškai melstis, ragino jaunimą siekti mokslo. Stengėsi padidinti daraktorių skaičių, kurie dažnai vien už pragyvenimą mokė vaikus. Kaip organizuoti knygnešystę pamokė 1898 m. čia vikaravusį kunigą Juozą Šimkūną. Bendradarbiavo spaudoje.

Jonas Burba buvo laikomas geriausiu to meto Vilniaus vyskupijos pamokslininku. Jo pamokslai rasti Švenčionių klebonijos palėpėje ir perduoti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai.

Atmintinos vietos ir paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas KaluškevičiusJonas Burba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 623 psl.