Pereiti prie turinio

Jonas Žilevičius (1911)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Žilevičius
Gimė 1911 m. birželio 1 d.
Ryga, Latvija
Mirė 1980 m. kovo 24 d. (68 metai)
Vilnius
Veikla inžinierius elektrikas
Partija 1945 m. SSKP
Alma mater 1934 m. Charkovo elektrotechnikos institutas

Jonas Žilevičius (1911 m. birželio 1 d. Rygoje, Latvija – 1980 m. kovo 24 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius elektrikas, energetikas, elektrografijos pradininkas Lietuvoje.[1] [2]

Tėvai lietuviai, gimę Šiauliuose. Pirmojo pasaulinio karo metais nuo 1915 m. šeima gyveno Ukrainoje. 1934 m. baigė Charkovo elektrotechnikos institutą. 1931–1941 m. dirbo inžinieriumi Charkovo žemės ūkio elektrifikacijos ir mechanizacijos institute. 1941–1944 m. Tambovo (Rusija) gamyklos „Komsomolec“ vyriausiasis energetikas.

1944–1948 m. LSSR komunalinio ūkio ministerijos (iki 1946 m. Komunalinio ūkio liaudies komisariatas) vyriausiasis energetikas, ministro pavaduotojas. 1948–1951 m. LKP CK pramonės skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1951–1954 m. Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumo elektrotechnikos dėstytojas. 19531956 m. Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos katedros vyresnysis dėstytojas. Čia įkūrė elektrografijos mokslinio tyrimo laboratoriją, su savadarbe įranga padarė pirmąsias elektrografijas ant seleno SSRS.[3] 1956 m. įsteigto Poligrafijos mašinų gamybos mokslinio tyrimo instituto filialo Vilniuje vadovas. 19571966 m. iš filialo perregistruoto Elektrografijos instituto Vilniuje direktorius, nuo 1966 m. skyriaus vedėjas. Čia buvo sukurtas pirmasis kopijavimo aparatas SSRS „ERA“, kurį 1960 m. pradėjo gaminti Kauno eksperimentinė automatizacijos priemonių gamykla. 1970 m. technikos mokslų kandidatas.[4]

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rasta apie 20 asmeninių išradimų patentų [5]:

  • „Spausdinimo mašina su begaline forma“ (Zhilevich I I, 104445, 1955 m.), [6]
  • „Feromagnetografinė spausdinimo mašina“ (104810, 1956 m.),
  • „Elektromagnetinis vaizdų užrašymo įrenginys“ (103830, 105177, 1955 m.),
  • „Vaizdo atkūrimo ant fotopuslaidininkiu padengto popieriaus įrenginys“ (109551, 1956 m.),
  • „Fotopuslaidininkio medžiaga elektrofotografijai“ (112922, 1956 m.),
  • „Fototelegrafinių vaizdų priėmimo įrenginys su feromagnetinėmis dalelėmis“ (109961, 1956 m.),
  • „Elektrostatinė dauginimo mašina“ (122488, 1958 m.),
  • „Matavimo prietaisų įrašų atvaizdavimo kserografijos būdu įrenginys“ (124027, 1958 m.),
  • „Optinių vaizdų keitimo į videosignalus įrenginys“ (146757, 1959 m.) ir kt.

Daugelio išradimų bendraautoris, tokių kaip „Elektrorentgenografinis aparatas“ (448425, 1971 m.) ir kt.

Padarė 49 elektrografijos išradimus.[7]

  • Elektrografija ir magnetografija. Mokslinės ir techninės konferencijos 1958 m. gruodžio 16-19 Vilniuje darbai. – Vilnius, 1959. – rusų k. (redaktorius, straipsnių bendraautoris).
  • Elektrofotografija / Jonas Žilevičius, Evgenij Nemirovskij. – Maskva: Iskustvo, 1961. – 125 p., rusų k.
  • Elektrografiniai oscilografai / Stasys Aršvila, Evgenij Borisevic, Jonas Žilevičius. – Maskva: Energija, 1978. – 144 p., rusų k.
  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. V: Dis–Fatva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2004. 442 psl.
  2. VGTU. Technikos mokslų raida Lietuvoje. Mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 1998 m. gegužės 7 d., pranešimai. Vilnius: Technika, 1998. 67-69 psl.
  3. http://zhurnalko.net/=sam/junyj-tehnik/1972-10--num28
  4. Jonas Žilevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 677
  5. http://worldwide.espacenet.com
  6. http://zhurnalko.net/=nauka-i-tehnika/tehnika-molodezhi/1956-11--num17
  7. Jonas Žilevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 677