Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Elektrografijos institutas „Elmatronas“ (t. p. Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas, Valstybinė mokslinė-gamybinė įmonė „Elmatronas“) – buvusi mokslinė ir gamybinė įstaiga, 19572003 m. veikusi Vilniuje. Užsiėmė informacinių sistemų, specialių jai skirtų medžiagų, elektroninės valdymo ir matavimo, medicininės įrangos kūrimu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. inžinierius Jonas Žilevičius pateikė keletą išradimų Maskvos poligrafijos mašinų gamybos mokslinių tyrimų institutui. J. Žilevičius tuo metu dirbo dėstytoju Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia, laboratorijoje, su savadarbe įranga jis ant seleno padarė pirmąsias elektrografijas TSRS, pradėjo sistemingus elektrografinių sluoksnių ir vaizdo gavimo tyrimus. Poligrafijos mašinų gamybos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje įkūrė savo filialą, kur Jonas Žilevičius tęsė darbą, vadovavo keturiems pagalbininkams. Po metų, 1957 m. rugpjūčio 25 d., filialas buvo perregistruotas į Elektrografijos mokslinio tyrimo institutą, kuriam Jonas Žilevičius vadovavo pirmuosius 10 metų. Čia buvo sukurtas pirmasis TSRS kopijavimo aparatas „ERA“, kurį gamino Kauno eksperimentinė automatizacijos priemonių gamykla ir Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. 1965 m. šį aparatą jau naudojo 104-ios organizacijos.

Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas 1990 m. buvo reorganizuotas į Valstybinę mokslinę-gamybinė įmonę „Elmatronas“, o 1991 m. lapkričio 14 d. – į Elektrografijos institutą „Elmatronas“. 2003 m. birželio 18 d. pripažintas bankrutavusiu ir paskelbtas likviduotu.

Nuo 1991 m. įvairiu laiku veikė keliolika instituto individualių įmonių: „Autokaras“, „Bema“, „Dažai“, „Efrata“, „Egrikas“, „Elektronikos servisas“, „Elfara“, „Fotosensorius“, „Imtra“, „Įsra“, „Katodas“, „Kompasla“, „Mikronika“ (dabar UAB „Vilniaus spaustuvė“), „Spektrotonas“, „Spela“, „Viskantas“ (dabar UAB „Mikrosistemos“). Kai kurios iš jų kaip UAB veikia iki šiol.

Veikė folkloro ansamblis „Sadauja“.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]