Jiezno kautynės

Jiezno kautynės
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos
Jiezno kautynių schema
Data 1919 m. vasario 10-13 d. Vieta Jieznas, Lietuva Rezultatas Lietuvos pergalė
Konflikto šalys
Bolševikai	Lietuva Saksų savanoriai
Vadovai ir kariniai vadai
Stasys Mickevičius	Stasys Zaskevičius Kpt. Heeger
Pajėgos
Vasario 10: 7-asis pulkas (trys kuopos) Vasario 13: 7-asis pulkas (šešios kuopos, 14 kulkosvaidžių) Daugiau kaip 600 karių	Vasario 10: 1-asis pėstininkų pulkas (2-oji kuopa) Vasario 13: 1-asis pėstininkų pulkas (dvi kuopos), Husarų būrys, dvi saksų kuopos
Nuostoliai
~500 žuvo, dingo arba sužeisti 4 kulkosvaidžiai 50 šautuvų 2 lauko virtuvės	18 žuvo 14 dingo 7 sužeisti 33 paimti į nelaisvę

Jiezno kautynės – vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą, vykusios 1919 m. vasario 10–13 d. Jiezne.

Rusijos puolimas

Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės – per Kėdainius ir pietų apsupti bei užimti Kauną. Raudonosios armijos junginių pietinės grupuotės dalis (7-asis pulkas, daugiau kaip 600 žmonių) turėjo žygiuoti per Aukštadvarį, Jiezną, Birštoną, Prienus, kita dalis – per Alytų ir pulti Kauną iš pietų. Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė S. Zaskevičiaus vadovaujamą Antrojo pėstininkų pulko kuopą ir raitelių būrį, apie 30 karių, Jiezno link.

Kautynės

Vasario 9 d. Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, vasario 11 d. apie 12 val. 30 min. pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Bolševikų pajėgos buvo stipresnės; puolimas nepavyko iš dalies ir dėl 1-ojo būrio vado Četuchino išdavystės (pasidavė į nelaisvę). 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę, vėliau jie buvo raudonarmiečių nužudyti. Kuopa pasitraukė į Birštoną.

Bolševikų 7-ojo pulko, dalyvavusio mūšyje dėl Jiezno, kariai. 1919 m. fotografija.

Vasario 11 d. iš Alytaus į Prienus atvyko pastiprinimas: Pirmojo pėstininkų pulko kuopa ir saksų savanorių pėstininkų dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, artilerija. Iš šiaurės turėjo pulti saksų savanorių raitųjų žvalgų padalinys. Vasario 13 d. lietuvių kariai drauge su vokiečiais pagal kartu parengtą planą puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Lietuviams atiteko: 4 kulkosvaidžiai, apie 50 šautuvų, daug šovinių, Raudonosios armijos 7-ojo pulko vėliava.

Nepavykus Jiezno puolimui Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų pradėjo žlugti, galutinai žlugo po Lietuvos pergale pasibaigusių 1919 m. vasario 12–15 d. vykusių Alytaus kautynių.

Jiezno kautynių ketu Lietuvos kariuomenė paėmė trofėjų - bolševikų lėktuvą "Sopwith 1½ Strutter", tapusį pirmuoju Lietuvos karo aviacijos orlaiviu.

Literatūra

• Butkus, Stasys (1929). Savanoris, 1918-1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga. Kaunas: Lietuvos Kariuomenės Savanorių Sąjungos Centro Valdyba.