Kėdainių kautynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kėdainių kautynės
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos
Data 1919 m. vasario 8-10 d.
Vieta Kėdainiai, Lietuva
Rezultatas Lietuvos pergalė
Kariaujančios pusės
Red flag.svg Bolševikai Lietuva Lietuva

Kėdainių kautynės1919 m. vasario 8-10 d. įvykusios vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusios Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais.

Rusijos puolimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900-1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio apskr. ir Kėdainių apskr. apsaugos daliniai – apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. – Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. – lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskr. apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus.

Kautynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys. Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Priešas iš artilerijos apšaudė Kėdainius. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas.

Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis.

Per Kėdainių kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Tarybų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kėdainių kautynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 689 psl.