Janina Monkutė-Marks

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Janina Monkutė-Marks
Gimė: 1923 m. rugsėjo 21 d.
Radviliškis
Mirė: 2010 m. lapkričio 13 d. (87 metai)
Hyde Park, Čikaga, JAV
Sutuoktinis(-ė): Martynas Nagys,
Ira Marks
Vaikai:

Sigitas Nagys, Daniel Marks, Peter Marks, Paul Marks

Veikla: tapytoja, grafikė, tekstilininkė

Janina Monkutė-Marks (1923 m. rugsėjo 21 d. Radviliškyje2010 m. lapkričio 13 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos tapytoja, grafikė, tekstilininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas buvo geležinkelininkas. Mokėsi Pagėgių pradžios ir vidurinėje mokykloje, 19391941 m. Kėdainių gimnazijoje. Nuo 1942 m. lankė Valstybės teatro Dramos studiją Kaune. Baigiantis karui, kartu su draugu Martynu Nagiu (poeto Henriko Nagio broliu) 1944 m. vasarą nuvažiavo pas jo tėvą į Mažeikius. Susituokė ir, kirtę Vokietijos sieną, atsidūrė tuometinėje Čekoslovakijoje.

19451946 m. Insbruko universitete Austrijoje studijavo meno istoriją, archeologiją, italų kalbą. 19471949 m. audimo ir tapybos mokėsi Vokietijoje, Freiburgo dailės ir amatų mokykloje, vadovaujamoje dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno. Tekstilės meno mokėsi privačiai pas gobeleno meistrus Antaną ir Anastaziją Tamošaičius.

Janinos Monkutės muziejus Kėdainiuose

1949 m. persikėlė į JAV. Dirbo vasarnamiuose, vėliau – fabrike. 1950 m. apsigyveno Čikagoje. Baigusi buhalterijos ir mašinraščio kursus, pradėjo dirbti įvairiose įstaigose. Su M. Nagiu išsiskyrė ir po poros metų ištekėjo už Ira Markso. Nuo 1956 m. įsijungė į meninį ir visuomeninį JAV gyvenimą. [1]

Tapybą ir grafiką studijavo Haid Parko meno centre, interjero dizainą, keramiką ir pramoninę dailę – YMCA koledže, grafiką – V. Petravičiaus studijoje Čikagoje. Nuo 1974 m. Lietuvių moterų dailininkių draugijos Čikagoje narė, parodų rengėja.

2000 m. įsigijusi Kėdainių krašto muziejaus pastatą, jį rekonstravo ir 2001 m. spalio 20 d. atidarė savo vardo muziejų-galeriją. [2] 2007 m. liepos 12 d. suteiktas Kėdainių krašto garbės pilietės vardas. [3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviesiems tapybos kūriniams įtakos turėjo brutalusis menas („Namai-kalėjhnas“ 1958 m., „Kortų lošėjai“ 1959 m.), septintame dešimtmetyje susidomėjo popartu, A. Warholo, R. Lichtenšteino kūryba. Kūriniams „Šeima ir beždžionė“, „Dviguba pilietybė“ (abu 1962 m.), „Mis U.S.A.“ (1963 m.) būdinga plakatiškumas, groteskas. Vėlesniuose tapybos kūriniuose jungta senųjų pasaulio kultūrų simbolius bei ornamentiką („Eglės vestuvės“ 1965 m., „Keturi kilimų ornamentai“, „Gyvybės medis“ 1967 m.).

Sukūrė gobelenų biografiniais motyvais („Laukia ir stebi“ 1999 m., „Ilsėkis ramybėje“). Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvių dailės muziejus Lemonte, Balzeko lietuvių kultūros muziejus ir kiti užsienio šalių muziejai. [4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dovana tėviškei // XXI amžius, 2001-11-28, Nr. 89 (998)
  2. http://www.muziejai.lt/Kedainiai/monkutes_muziejus.htm
  3. http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Janina_Monkute___Marks/430
  4. Vida Mažrimienė. Janina Monkutė-Marks. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 424 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Janina Monkutė-Marks: albumas (sud. Danas Lapkus). – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2002. – 250 p.: iliustr. – ISBN 9955-429-65-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]