Breisgau Freiburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Breisgau Freiburgas
vok. Freiburg im Breisgau
   Wappen Freiburg im Breisgau.svg      Flag of England.svg   
Freiburg from above.jpg

Breisgau Freiburgas
48°0′0″N 7°51′0″E / 48°N 7.85°E / 48; 7.85 (Breisgau Freiburgas)Koordinatės: 48°0′0″N 7°51′0″E / 48°N 7.85°E / 48; 7.85 (Breisgau Freiburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Badenas-Viurtembergas
Regionas: Freiburgo regionas
Įkūrimo data: 1091
Gyventojų (2008): 219 665
Plotas: 153,07 km²
Tankumas (2008): 1 435 žm./km²
Altitudė: 278 m
Pašto kodas: 79098–79117
Tel. kodas: 0761
Tinklalapis: www.freiburg.de
Commons-logo.svg Vikiteka: Breisgau FreiburgasVikiteka
Kirčiavimas: Breĩsgau Freĩburgas

Breisgau Freiburgasmiestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno-Viurtembergo žemėje, netoli Prancūzijos sienos, Švarcvaldo kalnų vakariniame šlaite.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1120 m. Cėringeno grafai įkūrė laisvos prekybos miestą, iš čia Freiburgo pavadinimas: Freiburg – laisvasis miestas. 1218 m. jis atiteko Uracho grafams, kurie nuo tada titulavosi Freiburgo grafais, 1368 m. – Habsburgams. 1525 m. miestą užėmė sukilę valstiečiai, per 1618-1648 m. Trisdešimties metų karą1632 m. ir 1638 m. švedai, 1644 m. – bavarai. 16771697 m., 1744-1748 m. per Austrijos įpėdinystės karą miestą buvo užėmę prancūzai. Vėliau perduotas Badenui. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visas Freiburgo senamiestis sugriautas.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko XIII a. gynybinių sienų griuvėsiai su dviem vartais.

  • Bažnyčios:
    • Romaninė gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (XIII a., perstatyta XIV a.XV a., presbiterija, 1354-1513 m., architektas J. fon Gmiundas, Švč. Kapo koplyčia, apie 1330 m., su XVI a. skulptūromis, didysis altorius, 1517 m., tapyba dail. H. Baldungo, akmeninė sakykla, 1561 m.).
    • Gotikinė pranciškonų bažnyčia (1260 m., perstatyta XIV a.),
    • Dominikonų bažnyčia (XVII a.),
    • Jėzuitų bažnyčia (1685-1705 m.).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliai į Karlsruję, Bazelį (Šveicarija). Išplėtota mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, elektrotechnikos, chemijos (farmacija) pramonė. Turizmo centras.

Kultūra, švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Freiburgo universitetas, Freiburgo muzikos universitetas, Freiburgo pedagogikos universitetas, mokslinio tyrimo institutai, tarp jų – vynininkystės, teatrai. Miesto muziejus, miesto istorijos muziejus, gamtos mokslų muziejus, augustinų muziejus, šiuolaikinio meno muziejus ir kt. Planetariumas.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XVI a.XVII a. Freiburgo universitete studijavo lietuvių didikų vaikai. 1944 m. Freiburgo karo pabėgėlių stovykloje įkurdinta apie 350 lietuvių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mieste įsikūręs slaptas lietuvių komitetas (Vladas Požėla, Pranas Raulinaitis, Domas Krivickas, kun. Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Kardelis, Jonas Viliušis) informavo lietuvių pabėgėlius aktualiais klausimais, nuo 1945 m. oficialiai atstovavo lietuviams. 19451949 m. lietuviai rotaprintu spausdino biuletenį (redaktoriai V. Požėla, J. Kardelis) ir satyros laikraštį, turėjo chorą (vadovas J. Mačiulis), šokių grupę (E. Klimaitė), 19461949 m. išleido 14 knygų. 1946–[[1949 veikė lietuvių Dailės ir amatų mokykla (žymiausia lietuvių išeivijos aukštoji dailės mokykla). 19461948 m. Freiburge buvo surengtos P. Augiaus, A. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Kasiulio, V. Petravičiaus, V. Rato-Rataiskio, T. Valiaus darbų parodos. 1947 m. įsteigtas Lietuvių dailės institutas skyrė premijas dailininkams, rengė kultūrines diskusijas, parodas, išleido dailės leidinių. Lietuvių studijavo ir Freiburgo universitete. 19491950 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV ir kitas šalis.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto panorama
Miesto panorama

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Breisgau Freiburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 244 psl.