Jaan Puhvel
| Jaan Puhvel | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. sausio 24 d. Talinas,  Estija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Makgilio universitetas Harvardo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Janas Puhvelas (est. Jaan Puhvel, g. 1932 m. sausio 24 d. Talinas, Estija) – estų kilmės amerikiečių asirologas, kalbininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1932 m. sausio 24 d. Taline statybos inžinieriaus šeimoje. Lankė Jakobo Vestholmo gimnaziją, vėliau – mokyklą Aegvydu miestelyje. 1944 m. su šeima nuo sovietų kariuomenės pasitraukė į Suomiją, po to – į Švediją.[1] 1949 m. J. Puhvelas Stokholme baigė gimnaziją ir tais pačiais metais su šeima išsikėlė į Kanadą.[2] 1949–1952 m. Monrealyje mokėsi Makgilio universitete, o 1952–1954 m. – Harvardo universitete.[2] 1954–1955 m. gavo stipendiją studijuoti Europoje ir išvyko į Paryžiaus ir Upsalos universitetus.
Vėliau J. Puhvelas Makgilio universitete ir Teksaso universitete Ostine dirbo klasikinių kalbų dėstytoju. 1959 m. Harvardo universitete gavo filologijos daktaro laipsnį. Nuo 1958 m. Kalifornijos universitete Berklyje dėstė lyginamąją indoeuropeistiką, nuo 1964 m. čia ėjo profesoriaus pareigas. Nuo XX a. dešimto dešimtmečio Tartu universitete dirbo kviestiniu profesoriumi.[3]
J. Puhvelas yra daugybės publikacijų indoeuropeistikos tema autorius. Jo žymiausias veikalas – dar nebaigtas hetitų kalbos etimologinis žodynas, pirmasis jo tomas pasirodė 1984 m.
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Janas Puhvelas vedęs estų mikrobiologę Sirję Madli Hansen (g. 1939 m.), su ja susilaukė trijų vaikų. J. Puhvelo brolis – estų-kanadiečių literatūrologas Martinas Puhvelas (1933–2016). J. Puhvelas gyvena Ensine, Los Andžele,[4] bet kiekvieną vasarą praleidžia atstatytame šeimos ūkyje Kervemos regione, Estijoje.[5]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ | Tallinna Ülikool, Nuoroda tikrinta 2022-02-23
- ↑ 2,0 2,1 «Filoloogi tee — Westholmi koolipoisist Harvardi doktoriks. Prof. Jaan Puhveli intervjuu ajakirjale „Keel ja Kirjandus“.» Keel ja Kirjandus 4, 1992, lk 229–233
- ↑ Eesti Elulood. Tallinn: Eesti Entsüklopeediakirjastus 2000 (= Eesti Entsüklopeedia 14) ISBN 9985-70-064-3, S. 381
- ↑ „Jaan Puhvel“. Contemporary Authors. Gale. 2001-02-13. Nuoroda tikrinta 2022-02-23.
- ↑ Kressa, Kaarel (2008-03-21). „Jaan Puhvel otsib kiilkirjast indoeuroopa keelepuu juuri“. Eesti Päevaleht. Nuoroda tikrinta 2022-02-23.