Jašiūnų šv. Onos bažnyčia

54°26′24″š. pl. 25°19′16″r. ilg. / 54.4399°š. pl. 25.3211°r. ilg. / 54.4399; 25.3211

Jašiūnų šv. Onos bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Šalčininkų
Savivaldybė	Šalčininkų rajonas
Gyvenvietė	Jašiūnai
Adresas	M. Balinskio g. 8
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras ir medis
Pastatyta (įrengta)	1929 m.

Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.

Jašiūnų šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Jašiūnų miestelyje, 24 km į pietus nuo Vilniaus, prie magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda , Merkio dešiniajame krante. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jašiūnų altarijai 1515 m. paskirta žemės su 4 valstiečiais. Nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams. Katalikų bažnyčią 1640 m. apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Ją XVIII a. pradžioje sudegino Švedijos kariuomenė.

1744 m. bažnyčia neminima. 1767 m. minima Rūdninkų filija. Vėliau bažnyčia sunyko. 1830 m. įrengta koplyčia. Jašiūnuose 1864 m. gyveno Jašiūnų dvaro išlaikomas vienuolis dominikonas. 1866 m. koplyčia uždaryta.

1926 m. kovo 7 d. įvyko visuotinis Jašiūnų ir apylinkių gyventojų susirinkimas, kuriam pirmininkavo metropolijos kurijos delegatas kun. Mykolas Sopočka (dar žinomas kaip šventosios Faustinos Kovalskos nuodėmklausys). Miestelyje buvo nuspręsta pastatyti šventovę. Statybines medžiagas ir žemės sklypą būsimai bažnyčiai padovanojo tuometiniai Jašiūnų dvaro savininkai Aleksandras ir Anna Pereświt-Sołtan. 1927 m. spalio 16 d. iškilmingai pašventintas kertinis akmuo būsimai bažnyčiai. Medinės bažnyčios su lenkų liaudies architektūrai būdingais bruožais projektą parengė architektas Henryk Ganello.^[1] Statybos darbai truko metus ir pastatą iškilmingai pašventino būsimasis parapijos klebonas kun. Józef Staszkiewicz. 1930 m. įsteigta parapija. 1934 m. liepos mėnesį bažnyčią aplankė vysk. Romualdas Jalbžykovskis. Kitas svarbus įvykis parapijos istorijoje – 1935 m. parapijiečių lėšomis (už 600 zlotų) nupirkta Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija. Rugsėjo 8 d. paveikslas buvo iškilmingai įneštas į bažnyčią.^[2] Tuo metu Jašiūnų parapijoje buvo 2080 tikinčiųjų.^[1] Apie 95 proc. sudarė lenkai, o žydų ir baltarusių buvo labai mažai. Grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, čia atvykę lietuviai daugiausia buvo pareigūnai, su kuriais kildavo ginčų dėl vartojamos kalbos. 1943 m. pavasarį parapijos klebonas Piotr Wojno-Orański Jašiūnų lietuvių administracijos iniciatyva buvo suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjime.^[1] Po šešių mėnesių jis buvo paleistas žinomo Vilniaus advokato Mieczysław Engiel pastangomis.

Klebono Nikodemo Jauros rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis bažnyčia 1965 m. atnaujinta.

1999 m. bažnyčios aikštėje pastatyta karkasinė varpinė su 2 varpais.^[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos apačia mūrinė, viršus medinis, vienabokštė, su bokšteliu, žemomis zakristijomis. Vidus 3 navų (šoninės gerokai žemesnės), atskirtų pilioriais. Yra 5 altoriai.