Itapetininga

Itapetininga Itapetininga

Itapetiningos katedra

Itapetininga 23°35′0″ p. pl. 48°03′0″ v. ilg. / 23.58333°š. pl. 48.05000°r. ilg. / 23.58333; 48.05000 (Itapetininga)

Laiko juosta: (UTC-3)

Valstybė	Brazilija
Regionas	Brazilijos Pietryčių regionas
Valstija	San Paulo valstija

Įkūrimo data	1770 m.

Gyventojų (2018^[1])	162 231
Plotas	25,9 km²
Tankumas (2018^[1])	6 264 žm./km²
Altitudė	670 m

Vikiteka	Itapetininga

Itapetininga (port. Itapetininga) – miestas pietryčių Brazilijoje, San Paulo valstijoje, 160 km į vakarus nuo San Paulo. Pro miestą eina San Paulo–Kuritibos geležinkelis. Vystoma tekstilės (medvilnės), baldų, keramikos, maisto pramonė. Apylinkėse auginama medvilnė, persikai, kukurūzai, ryžiai, pupelės Veikia 3 muziejai, XVIII–XIX a. statytos bažnyčios (tarp jų – Švč. Maloningosios Mergelės katedra),^[2] institutas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli vietovardžio reikšmė neaiški, bet jis akivaizdžiai kilęs iš tupių žodžių, reiškiančių akmenis ir sausumą („sausų akmenų kelias“, „ant sauso akmens“, „sausas kaukaras“).^[3]

XVIII a. į kraštą ėmė keltis portugalų naujakuriai. 1770 m. įsteigta Nosa Senjora dos Prazeres de Itapetiningos gyvenvietė. Miestas nuo 1852 m., savivaldybės centras nuo 1855 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ [1]
↑ Itapetininga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ NAVARRO, E. A. Dicionário de tupi antigo: a língua indígena clássica do Brasil. São Paulo. Global. 2013. p. 574.

[1] [1]

[2] Itapetininga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[3] NAVARRO, E. A. Dicionário de tupi antigo: a língua indígena clássica do Brasil. São Paulo. Global. 2013. p. 574.

[1]

[2]

[3]