Persikas
| Prunus persica | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Persikas (Prunus persica) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||||
|
Persikas (Prunus persica) − erškėtinių šeimos medžių rūšis. Kilęs iš Rytų Azijos, plačiai auginamas visame pasaulyje šilto ir vidutiniškai šilto klimato srityse.
Kultūrinės persiko veislės kilusios iš paprastojo persiko (Persica vulgaris). Paprastasis persikas − medis iki 8 m aukščio. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, smailiaviršūniai. Žiedai dvilyčiai, rausvi, violetinio atspalvio. Vaisius − sultingasis kaulavaisis (20−600 g), ovalus arba kiaušiniškas, žalsvas arba gelsvas, su raudonyme ar be jos. Odelė dažniausiai pūkuota. Minkštimas geltonas arba baltas, sultingas, saldžiarūgštis arba rūgštus.
Vaisiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Persikai yra svarbūs vaisiniai augalai. Valgomi žali, konservuojami, džiovinami, iš jų verdamas džemas, marmeladas, spaudžiamos sultys.[1]
Persikų vaisiai turi:
- 80−90 % vandens,
- 6−14 % cukrų,
- 0,5−1,2 % pektino,
- 0,08−1,02 rūgščių,
- 9,4−20 mg % vitamino C,
- 0,6−1,0 mg % karotino
2023 m. pagrindiniai persikų augintojai buvo: Kinija (17,5 mln. tonų), Ispanija (1,4), Turkija (1,1), Italija (1,0), JAV (0,7), Iranas (0,6).[2]
Paprastojo persiko plikavaisio varieteto augalų vaisiai vadinami nektarinais. Išvesta daug veislių, kurios skirstomos į grupes pagal vaisių formą, spalvą, kauliuko ir minkštimo suaugimo laipsnį, plaukuotumo pobūdį. Lietuvoje persikai gana retai auginami soduose. Šaltomis žiemomis apšąla.[1]
Žodžio kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis pèrsikas (dar minimas kaip persika) yra skolinys iš rus. персик ← vid. vok. žem. persik (plg. dabartinė vok. Pfirsich, Pfersich) ← lot. malum persicum (‘persikas’ = „persiškas obuolys“). Pavadinimas kilęs iš šalies pavadinimo Pèrsija (plg. sen. gr. περσικός ‘persiškas’). Persiko atmaina – nektarìnas – žodis kilęs iš aplinkinių kalbų (plg. angl. nectarine, vok. nektarpfirsich), kur padarytas iš nectar, Nektar (‘nektaras’) – dėl saldaus skonio.[3]
Požymiai
Persikų plantacija Graikijoje
Persiko vaisius
Nektarino vaisius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Zigmantas Gudžinskas. persikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ „Production of peaches and nectarines in 2023; Crops/Regions/World/Production Quantity (from pick lists)“. Food and Agriculture Organization of the United Nations (FAO). United Nations, Food and Agricultural Organization, Statistics Division (FAOSTAT)
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 187.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Persikas Archyvuota kopija 2012-10-11 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Persikai Archyvuota kopija 2007-11-14 iš Wayback Machine projekto.
