Ismailizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ismailizmasšiizmo atšaka. Antra pagal dydį po dvylikos imamų pasekėjų. Atsiskyrė nuo kitų šiitų, nesutarus, kas turėtų būti laikomas teisėtu šeštojo imamo Jaʿfar aṣ-Ṣādiq pasekėju. Ismailitai pripažįsta Ismāʿīl ibn Jaʿfar, o ne jo jaunesnįjį brolį Mūsà al-Kāżim. Po Ismailo sūnaus Muhammad ibn Ismail mirties VIII a., ismailizmas transformavosi į tikėjimą, išpažįstamą ir dabar, besiorientuojantį į gilesnę, ezoterinę Korano interpretaciją. Grupė, vėliau išsivysčiusi į dvylikos imamų pasekėjus, liko prie labiau pažodinio islamo aiškinimo.

Suklestėjo ir tapo didžiausia atšaka Fatimidų kalifato metais – X–XII a.

Ismailitai savo ruožtu skaidosi į dar keletą atšakų. Paprastai šiuo terminu nurodoma gausiausia grupė – nizaritai. Šiuo metu yra ~15 mln. visų pakraipų ismailitų.