Irena Kardymowiczowa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Irena Kardymovič (lenk. Irena Kardymowiczowa; 1899 m. gegužės 29 d. Rzeczycy, Latvija1980 m. rugpjūčio 8 d.) – lenkų chemikė ir geologė. Kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai – Aleksandr Spryngiewicz ir Maria Nowicka.

Vidurinę mokyklą baigė 1922 m. Nuo 1920 m. iki 1922 m. dirbo mokytoja ir vadove lenkų pradinėje mokykloje.

Vilniuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. pradėjo studijas Stepono Batoro universitete Vilniuje, vadovaujant P. Radziševskiui, kur 1930 m. jai suteiktas chemijos magistro laipsnis. 19261939 m. dirbo asistente Mineralogijos ir petrografijos katedroje, tyrinėjo kristalines uolienas Volynėje ir užsiėmė mokslų apie Žemę populiarinimu. Apršaė Bielčako apylinkių piritą, įdomiausius Volynės mineralus. 1938–1939 m. dalyvavo vulkanologinėje ekskursijose Italijoje (aplankė Etną, Vezuvijų). S. Malkovksiui vadovaujant 1939 m. parašė daktarinę disertaciją apie Volynės kristalines uolienas.

Antrasis pasaulinis karas 1943 m. sutrukdė tiriamąją ir pedagoginę veiklą, tačiau I. Kardymovič tęsė paskaitų skaitymą universiteto jaunimui pogrindyje.

Pokariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. persikėlė į Torunę, kur ėjo vyresniojo asistento pareigas universitete. Čia 1947 m. įgijo daktaro laipsnį už darbą parašytą dar Vilniuje.

1949 susituokė ir išvyko į Varšuvą dirbti S. Malkovskio kuriamame „Žemės muziejuje“. Čia tyrė Peninų ir Žemutinės Silezijos uolienas. 1951 m. A. Halicka, tuometinė muziejaus direktorė, suteikia jai sąlygas dirbti kaip savarankiškai mokslininkei.

1953 m. be muziejaus pradeda dirbti dar ir Varšuvos Geologijos Institute. 1954 m. gauna docentės vardą. Pradėjus institute dirbti A. Laškievičiui, pradeda organizuoti Petrografijos ir geochemijos skyrių.

Institute dirbo iki 1965 m. Vėliau buvo emerite. Buvo klasikinė petrografė, puikiai naudojo chemijos metodus. Tyrinėjo dar ir Šventojo Kryžiaus kalnus Lenkijoje. Toliau dirbo su A. Laškievičiumi Petrografijos, Mineralogijos ir Geochemijos skyriuose, bei „Žemės muziejuje“, kur visada jautėsi reikalingiausia.

Mokslo istorijos srityje aprašė iki tol nežinotų faktų apie S. Malkovskio ir Juozo Lukoševičiaus darbus. O S. Malkovskis apie ją pačią yra parašęs monografiją, tačiau 153 psl. rankraštis taip ir liko neišspausdintas.

Mirė po sunkios ligos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Radlicz, K., 1981. Irena Kardymowiczowa (1899–1980). Rocznik Polskiego Towarzystwa Geologiczniego. Krakow, 51–3/4: p. 611–615.
  • Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.